BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 06 24 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

ŽINYNAI IR ŽODYNAI

ST sąvokų žodynas Biblijoje RK_K1998 | NT sąvokų žodynas Biblijoje RK_K1998 | Žodynėlis Biblijoje RK_E1999

Žodynėlis Biblijoje RK_E1999

A | B | C | Č | D | E | F | G | H | I | J | K | L | M | O | P | R | S | Š | T | U | V | Z | Ž

SUTRUMPINIMAI
         
aram. aramėjiškai   pr. Kr. prieš Kristaus gimimą
Aukšt. Aukštutinis   pagr. pagrindinis
buv. buvęs   pus-lis pasiasalis
Centr. Centrinis   R. Rytų
D. Didysis, -džioji   r. rytai, rytų, rytinis
dab. dabartinis   rel. religinis
didž. didžiausias, -a   sen. senovinis.
egipt. egiptietiškai   simb. simbolinis
gr. graikų, graikiškas, -ai   sl. slėnis
hebr. hebrajų, hebrajiškas, -ai   sr. sritis
įl. įlanka   Š. Šiaurės
j. jūra   š. šiaurė; šiaurinis
k. kalnas   Š.r. Šiaurės rytų
km kilometras   š.r. šiaurės rytai
km. kaimas   Š.v. Šiaurės vakarų
kt. kitas   š.v. šiaurės vakarai
M. Mažasis, -oji   vad. vadinamas
mst. miestas   vyriaus. vyriausiasis
P. Pietų   V. Vakarų
p. pietūs, pietų, pietinis   v. vakarai, vakarinis
p.r. pietryčiai, pietryčių   Žem. Žemutinis
p.v. pietvakariai, pietvakarių      

A

Abadonas, kitaip Šeolas.
Abarimų kalnų virtinė yra Negyvosios j. r. pakraštyje.
Abarimų slėnis yra Moabo Abarimų kalnuose į r. nuo Negyvosios j. ir Jordano upės.
Abraomas, kitaip Abromas – hebr. „tėvas išaukštintas“.
Achoro slėnis – hebr. „Nelaimės slėnis“.
Adma – mst., sunaikintas kartu su Sodoma ir Gomora.
Adomas – hebr. „žmogus, žemė“.
Adora – vietovė netoli Bet Cūro.
Adulamo ola – vietovė į p. v. nuo Betliejaus, Dovydo tėviškė.
Afekas – filistinų telkimosi vieta netoli vietovės, kur jie pagrobė Skrynią.
Ahasveras, kitaip Artakserksas I.
Ahava – mst. Babilonijoje.
Ahikamas – Šafano sūnus, vienas Jošijo pareigūnų, Judo karalius po to, kai Nebukadnecaras ištrėmė Zedekiją.
Ajas (hebr. „griuvėsiai“) – mst. Kanaane, galbūt dab. Et Telis.
Akrabatenė – sritis į p. v. nuo Negyvosios j.
Aleksandras Didysis – karalius, pergale prie Iso 333 m. pr. Kr. sunaikinęs Persijos imperiją.
Aleksandras, kitaip Epifanas – apsišaukėlis, neva Antiocho IV Epifano sūnus.
Alyvų kalnas yra į r. nuo Šventyklos.
Amalekas – amalekiečių, sen. P. Palestinos ir Sinajaus pus-lio gyventojų, kraštas.
Amana – kalno viršūnė.
Amonas – saulės dievas, garbintas Tėbuose, Egipte.
Anatotas – Jeremijo gimtasis miestelis 6 km į š. r. nuo Jeruzalės.
Antiochas, kitaip Antiochas IV Epifanas – nuožmus žydų persekiotojas, žuvęs Persijoje 164 m. pr. Kr.
Antiochas VII Siletas – Demetrijo I sūnus ir Demetrijo II brolis, partų belaisvis.
Antiochas V Eupatoras – Antiocho IV Epifano sūnus.
Antiochas Didysis, kitaip Antiochas III – garsiausias Seleukidų karalius, negalėtas prie Magnesijos 190 m. pr. Kr.
Antiochija – Kilikijos sostinė.
Antrasis kvartalas – Jeruzalės mst. dalis.
Apolonijas – Samarijos provincijos valdytojas.
Araba – Jordano upės sl. ir įduba į p. nuo Negyvosios j.
Arabas – 1. Jordano sl. dalis į š. nuo Negyvosios j.; 2. sausa įduba į p. nuo Negyvosios j.
Aram Naharaimai – sr. prie Harano Š. Mesopotamijoje.
Aramas – Sirijos sen. vardas.
Araratas – tauta dab. Armėnijoje, anksčiau – Medijos valdos.
Arbelas, dab. Chirbet Irbidas – mst.ant aukštos kalvos prie Galilėjos j. v. pakrantės.
Aretas, kitaip Aretas IV – nabatėjų karalius.
Ariaratas, kitaip Ariaratas V – Kapadokijos karalius (162–130 m. pr. Kr.).
Arielis – poetinis Jeruzalės vardas.
Arnonas – 1. nenustatyta vietovė; 2. Moabo didž. upė.
Aroeras – 1. vietovė ant Arnono sl. kranto Sihono karalystėje; 2. vietovė priešais Rabą.
Arpadas – aramėjų miestas-valstybė į š. nuo Damasko.
Arsakas, kitaip Arsakas VI, kitaip Mitridatas I – partų karalius (171–138 m. pr. Kr.).
Artakserksas, kitaip Darijus III – paskutinis Persijos karalius.
Artakserksas I, kitaip Ahasveras – Persijos (ir Jeruzalės) karalius (464–424 m. pr. Kr.).
Artumo krūmas – degantis krūmas prie Sinajaus k., kur Viešpats apsireiškė Mozei.
Arvadas, kitaip Bybla – Tyrui pavaldus Finikijos mst.
Asirija – platesne prasme Persijos imperija (Persija tuomet valdė žemes, priklausiusias Asirijai).
Astiagas – paskutinis Medijos karalius, 550 m. pr. Kr. nugalėtas Kyro.
Asūras, kitaip Asirija.
Ašdodas, kitaip Azotas – filistinų mst., Sargono II nukariautas 711 m. pr. Kr.
Ašera – kanaaniečių deivė.
Ašeras, kitaip Aseras (hebr. „kokia aš laiminga“) – Jokūbo ir Zilpos sūnus.
Aškelonas – filistinų mst. P. Palestinoje prie Viduržemio j.
Aškenazas – 1. tauta dab. Armėnijoje, anksčiau – Medijos valdos; 2. skitai.
Atalas, kitaip Atalas II – Pergamo karalius (159–138 m. pr. Kr.).
Atalija – Ahabo ir Jezabelės duktė, Judo Jehoramo žmona, karaliavusi Jeruzalėje 841–835 m. pr. Kr.
Atarotai – vietovė Sihono karalystėje.
atpirkėjas (hebr. gā'al) – šeimos narys, turintis pareigą rūpintis kitų šeimos narių garbe ir reikalais.
Atrot Šofanas – vietovė Sihono karalystėje.
Atžala – Zerubabelis, tiesioginis karaliaus Dovydo palikuonis.
Aukštumų vietos – šventovės ant kalnų ir kalvų, kur buvo atliekamos stabų garbinimo apeigos.
Azazelis (hebr. „ožys“, iš čia liet. „atpirkimo ožys“) – Kunigų knygoje – Šėtonas, kartais – pagonių dievai.
Azeka – Judo karalystės mst. su tvirtovėmis į p. v. nuo Jeruzalės.
Azotas žr. Ašdodas.

B

Baala, kitaip Kirjat Jearimai.
Baalas – izraelitų kaimyninių tautų dievas, gamtos dievas, vyriškasis pradas gamtoje.
Baal Beritas (hebr. „Sandoros šeimininkas“) – kanaaniečių dievas.
Baal Cefonas – spėjama vietovė ant jūros r. kranto.
Baal Meonas – vietovė Sihono karalystėje.
Baal Zebubas – Ekrono dievas.
Babelė (hebr. „Babilonas“) – Babilonijos sostinė, tapusi įvaizdžiu jėgų, trukdžiusių hebrajams grįžti į tėvynę.
Bahurimai – vietovė į r. nuo Alyvų kalno.
Bajano palikuonys – idumėjai.
Balaamas – žynys kerėtojas, Beoro sūnus.
Balakas – Ciporos sūnus, Moabo karalius.
Baskama – vietovė į š.r. nuo Galilėjos j.
Bašanas, kitaip Š. Užjordanė – buv. Ogo karalystė, derlingų ganyklų sr. į r. nuo Jordano upės, garsi savo galvijais.
Bat Rabimai – mst. Užjordanėje į š. r. nuo Hešbono.
Beeras (hebr. „Šulinys“) – vietovė netoli Moabo.
Beer Lahai Roijas – hebr. „Šaltinis Gyvojo, kuris mane mato“.
Beer Šeba (hebr. „Septynių šaltinis“, galima suprasti ir kaip „Priesaikos šaltinis“) yra 48 km į r. nuo Geraro.
Bektiletas – nežinoma vietovė.
Belis – 1. babiloniečių-chaldėjų dievas; 2. Nipūro miesto Mesopotamijoje dievas, vėliau Merodachas – Babilono panteono vyriaus. dievas.
Belšacaras, kitaip Danielius.
Beltšacaras – Nebukadnecaro sūnus.
Ben Amis – hebr. „sūnus mano giminės“.
Ben Hadadas – aramėjų (sostinė – Damaskas) karalius, kovojęs prieš Izraelį ir okupavęs Gileado sritį Užjordanėje.
Ben Hadadas I – Rezono trečiasis įpėdinis, Aramo–Sirijos karalius.
Beonas – vietovė Sihono karalystėje.
Berachos slėnis – hebr. „Palaiminimo slėnis“.
Berėja – Alepo mst. gr. vardas.
Berija (hebr. „nelaimė“) – Efraimo sūnus.
Bet Araba – mst. Jordano žiočių tarpeklyje.
Bet Avenas (hebr. „Nedorumo namai“) – Ozėjo duota pravardė Beteliui.
Bet Basis – vietovė 3 km į r. nuo Betliejaus ir 9 km nuo Tekojos.
Bet Cūras – svarbus pasienio mst. 24 km į p. v. nuo Jeruzalės.
Bet Edenas (hebr. „Malonumų namai“) – buv. aramėjų teritorija.
Betelis (hebr. „Dievo namai“) – 1. dab. Beitinas, Izraelio mst. prie p. sienos 17 km į š. nuo Jeruzalės; 2. šventovė nuo Abraomo laikų.
Bet Gaderas (hebr. „Mūru apsaugota mergaitė“) – Jeruzalės simb. vardas.
Bet Haranas – vietovė Sihono karalystėje.
Bet Horono šlaitas – perėja iš pajūrio lygumos į Judėjos aukštumas.
Betliejus (hebr. „Duonos namai“) – mst. Judo giminės teritorijoje.
Bet Nimra – vietovė Sihono karalystėje.
Bet Šeanas – mst. Jezreelio p. r. kampe 120 km nuo Jeruzalės.
Bet Šemešas – mst. netoli Ekrono, Sandoros Skrynios laikymo vieta.
Bet Togarma – šalis prie Juodosios j.
Betulija – paslaptinga vieta, vaizduojama kaip mst. ant kalno su šaltiniais papėdėje.
Bet Zaitas – vietovė 6 km į š. nuo Bet Cūro, 20 km į p. nuo Jeruzalės.
Bezekas – dab. Ibziko griuvėsiai 28 km į š. nuo Šechemo.
Bochimai (hebr. „verkiantieji“, „verkiančiųjų“ [vieta]) – nežinoma vietovė.
Bocra – Edomo svarbiaus. mst.
Būzas – Arabijos p. gentis.

C

Cafono viršūnė – kalnas Palestinos šiaurėje, Dievo buveinės žemėje simb. vardas.
Ceboimai – mst., sunaikintas kartu su Sodoma ir Gomora.
Chaldėjų Ūras – labai senas šumerų, vėliau – babiloniečių mst. P. Mesopotamijoje.
chasidai – religinė grupė, kuri griežtai laikėsi Mozės Įstatymo.
Chusas – vietovė Šechemo apylinkėse.
Ciklagas – mst. 110 km į p. nuo Afeko.
Cino dykuma – tyrai su keliomis vešliomis oazėmis Sinajaus pus-lyje į š. nuo Parano ir p. v. nuo Negyvosios j.
Coanas, vėliau Tanis – svarbus mst. Nilo deltoje, Egipto sostinė izraelitų išėjimo iš Egipto metu.
Coheleto akmuo – vietovė netoli En Rogelio šaltinio (dab. Jobo šaltinis) į p. r. nuo Jeruzalės.

D

Dagonas – kanaaniečių dievas, filistinų perimtas kaip grūdų dievas.
Damasko dykuma – dab. Sirijos dykuma.
Danas (hebr. „Dievas mane apgynė“) – 1. Jokūbo ir Bilhos sūnus; 2. Izraelio mst. prie š. sienos.
Dangūs (hebr. šāmajim) sudaryti iš trijų dalių: matomas skliautas, nematomos dangaus aukštybės, vandenų vieta (meteorologiniai krituliai).
Danielius (žr. Ez 14,14) – galbūt teisingasis žilos senovės teisėjas, garsus kanaaniečių raštijoje.
Darijus – 1. Persijos karalius 522–486 m. pr. Kr.; 2. nežinomas Medijos karalius.
Darijus I – turbūt Persijos karalius po Kyro.
Darijus III, kitaip Artakserksas – paskutinis Persijos karalius.
Dedanas – Arabijos p. gentis.
Demetrijas – 1. kitaip Demetrijas II – Sirijos karalius (145–138 m. pr. Kr.); 2. Seleuko sūnus, teisėtas sosto įpėdinis; 3. kitaip Soteras I – Seleuko IV sūnus, išsikėlęs į Tripolį 162–161 m. pr. Kr.
Dibonas – vietovė Sihono karalystėje.
Didžioji jūra – pirmapradis vandenynas po žeme.
Dievo kalnas žr. Sionas 2.
Dionizas, kitaip Bakchas – vynuogių rinkimo ir vyno dievaitis.
Doras – tvirtovė ant jūros kranto Palestinoje 24 km į p. nuo Karmelio k.
Dovydo miestas – senasis jebusiečių mst. ant kalvos Jeruzalės v. dalyje.
Druskos jūra, kitaip Mirties j. – dab. Negyvoji j.
Druskos slėnis – 1. dauba į p. nuo Negyvosios j.; 2. slėnis į p. r. nuo Beer Šebos.
Dūra – lyguma prie Jeruzalės.
Dūzgiančių vabzdžių žemė – Aukšt. Nilo sritis.

E

Ebalas – kalnas Kanaano centr. dalyje.
Eben Ezeras – hebr. „pagalbos akmuo“.
Edenas – P. Mesopotamijos sritis netoli Persijos įl., kur susijungia Tigras ir Eufratas.
Edeno sodas (hebr. „Malonumų sodas“) – rojus.
Efraimas – viena vyraujančių Š. Izraelio karalystės genčių.
Efraimo aukštumos yra Centr. Palestinoje į š. nuo Betelio ir į p. nuo Šechemo.
Efronas – mst. Užjordanėje priešais Bet Šeaną 8 km į r. nuo Jordano upės.
Egipto liežuvis – Sueco įl., arba Nendrių j.
Eglonas – mst. į p. – p. v. nuo Jeruzalės.
Egrebelis – vietovė Šechemo apylinkėse.
Ekbatana – Medijos buv. sostinė, dab. Hamadano mst. Irane.
Ekronas – vienas penkių filistinų lygos miestų.
Elamas – 1. sen. karalystė į r. nuo Babilonijos, į š. r. nuo Persijos įl.; 2. viena tautų, padėjusių Persijos karaliui Kyrui užkariauti Babiloniją 538 m. pr. Kr.
Elealė – vietovė Sihono karalystėje.
Eleuteras – dabar Nahr el Kebiro miestelis prie Libano š. ribos.
Eliša – vienas Kipro vardų.
En Eglaimai – turbūt vietovė Negyvosios j. š. pakrantėje.
Emanuelis – hebr. „Dievas su mumis“.
Emausas – gyvenvietė Judėjos aukštumų pakraštyje 32 km į v. nuo Jeruzalės.
En Gedis – 1. mst. Jordano žiočių tarpeklyje; 2. vietovė Negyvosios j. v. pakrantėje.
En Harodas – šaltinis Gilbojos k. papėdėje, Jezreelio lygumos p. r. kampe.
En Rogelis – šaltinis Kidrono slėnyje, Jeruzalės p. v. pusėje.
Esdrelonas – sl., jungiantis pajūrį su Jordanijos slėniu.
Ešbaalas (hebr. „Baalo vyras“), kitaip Išbošetas (hebr. „Gėdos vyras“) – Sauliaus sūnus, karaliaus Dovydo priešininkas.
Evil Merodachas – Babilono karalius (562 m. pr. Kr.), Nebukadnecaro sūnus.
Evis – Midjano karalius.
Ezavas (hebr. „plaukuotas“), kitaip Edomas (hebr. „rusvas“) – Izaoko sūnus, Jokūbo brolis.

F

Filistinų jūra, kitaip Viduržemio j.
Filistinų žemė – P. Palestinos pajūrio miestai.
Filometoras, kitaip Ptolomėjas VI.
Finikija – sidoniečių žemė.
Fogoras – nežinomas Galilėjos mst.

G

Gadas (hebr. „Kokia sėkmė“) – Jokūbo ir Zilpos sūnus.
Galiūnų namai – kareivinės.
Gatas – vienas penkių filistinų lygos miestų.
Gaza – vienas penkių filistinų lygos miestų.
Geba – kalnų virtinė netoli Bet Šeano.
Gebalas – kalnuota sr. į p. nuo Negyvosios j.
Gemarijas – 1. Jeremijui palankios šeimos narys; 2. turbūt vyriaus. kunigo Hilkijo sūnus.
Geršomas (hebr. „ateivis ten“) – Mozės ir Ciporos sūnus.
Gešemas – arabas, kartu su Sanbalatu ir Tobiju valdęs Edomą ir sritis į p. v. nuo Jeruzalės.
Gešūras – plati aramėjų sr. Bašane į r. nuo Galilėjos j.
Gezeras – gyvenvietė 8 km į š. v. nuo Emauso.
Gibeat Aralotas – hebr. [apipjaustymo] „plėvelių kalva“.
Gibėja – dab. Tel el Fulis, mst. Judo karalystės šiaurėje, 7 km į š. nuo Jeruzalės.
Gibeonas –dab. Al Džibo mst. 10 km į p. v. nuo Ajo piliakalnio.
Gibeono slėnis – vieta, kur Dovydas nugalėjo filistinus.
Gihonas – šaltinis Kidrono sl. šiaurėje. Gileadas – Užjordanės pagr. mst.
Gileado kraštas – 1. plynaukštės v. dalis į r. nuo Jordano upės; 2. sr. tarp Armono slėnio ir Jarmuko upės.
Gilgalas – mst. Jordano slėnyje netoli Jericho.
Gogas – galbūt Lydijos karalius.
Gošenas – 1. mst. ir jo apylinkės Judėjos kalnų p. dalyje; 2. kraštas Š. r. Egipte, Nilo r. deltoje.

H

Hadad Rimonas – galbūt vieta netoli Megido perėjos, kur mūšyje žuvo karalius Jošijas.
Hadas, kitaip Šeolas.
Hadaša – km. į p. r. nuo Kafar Salamos.
Hamas – Egipto sinonimas.
Hamatas – aramėjų mst.-valstybė į š. nuo Damasko prie Oronto upės.
Haranas – mst. Aram Naharaimuose.
Hazaelis – aramėjų (sostinė – Damaskas) karalius, kovojęs prieš Izraelį ir okupavęs Gileado sritį Užjordanėje.
Hebronas – mst. 32 km į p. nuo Jeruzalės.
Heliopolis žr. Saulės miestas.
Hermonas – kalnas, dar vadinamas Sirjonu arba Senyru.
Hešbonas – vietovė Sihono karalystėje.
Hiramas, kitaip Hiram Abis – Tyro karaliaus bendravardis, šventyklos meistras.
Horebas žr. Sionas 2.

I

Ieva – hebr. „gyvoji“.
Ije Abarimai (hebr. „Griuvėsiai“) – vietovė Abarimų kalnuose.
Ir Melachas – mst. Jordano žiočių tarpeklyje.
Isacharas (hebr. „mano atlygis“) – Jokūbo ir Lėjos sūnus.
Išbošetas žr. Ešbaalas.
Izaijas – hebr. „Viešpaties išganymas“.
Izaokas – hebr. „juokėsi“.
Izmaelis – hebr. „Dievas išgirdo“.
Izraelio Šventasis – dažnas Dievo titulas Izaijo knygoje.

J

Jaaro laukai žr. Kirjat Jearimai.
Jabinas – Hacoro karalius, netiksliai vad. Kanaano karaliumi.
Jabnė – mst. į v. nuo Gezero, svarbus Seleukidų karalystės centras.
Jadūva – Johanano sūnus, miręs maždaug tuo pat metu kaip ir Aleksandras Didysis (~ 323 m. pr. Kr.).
Jafetas – hebr. „tepadaro“.
Jaminas – turbūt Sinajaus k.
Jarmutas – mst. į p. – p.v. nuo Jeruzalės.
Jasonas – Onijo III brolis, pretendavęs į vyriaus. kunigo vietą, Menelajo išvarytas į Užjordanę.
Javanas – graikai.
Jazeras – sr. į r. nuo P. Gileado.
Jegar Sahaduta – aram. „Liudytojo kauburys“.
Jerichas – „Palmių miestas“ Negebe.
Ješimonas (hebr. „tyrai“) – 1. Judėjos dykuma prie Negyvosios j. v. kranto; 2. Jordano slėnio p. dalies tyrai su Bet Ješimotų gyvenviete.
Jezreelis – slėnis į r. nuo Karmelio kalnų virtinės iki Jordano.
Jobas – hebr. „priešas“.
Jogloha – vietovė Sihono karalystėje.
Jokūbo Galingasis – vienas Viešpaties titulų.
Jopė – uostamiestis 64 km į š. v. nuo Jeruzalės.
Jordanas – 1. upė, natūrali Kanaano r. riba; 2. Palestinos sr. prie Jordano ištakų, Hermono k. papėdėje, 75 km į š. r. nuo Galilėjos j.
Jozuė (gr. iēsous) – hebr. jehōšua' „Viešpats yra išganymas“.
Judas (hebr. „dėkingai pagelbėsiu“) – 1. Jokūbo sūnus; 2. Judo ir Benjamino genčių p. karalystė.
Judita – hebr. „žydė“ arba „judėja“.
Juozapas (hebr. „teprideda“) – Jokūbo ir Rachelės sūnus.

K

Kadešas – hebr. „pašventinta, šventa vieta“.
Kafar Salama – km. 12 km į p. v. nuo Jeruzalės, prie kelio į Bet Horoną.
Kaftoras, kitaip Kreta.
kaftoriečiai – Kretos gyventojai.
Kainas – hebr. „gavau berniuką“.
Karaliaus vieškelis – svarbus kelias iš š. į p. aukštumose palei Negyvąją j.
Karalių vieškelis – garsusis senovės vieškelis iš v. į r.
Karkemišas – vietovė prie Eufrato, Mesopotamijos prekybinio vieškelio v. galas.
Karmelis – kalnas Palestinoje.
Karnaimai (hebr. „ragai“, arba „jėga“) – mst. Užjordanėje.
Kebaro upė – turbūt kanalas prie Nipūro mst. į p. r. nuo Babilono.
Kedaras – gentis Arabijos dykumos šiaurėje.
Kedemas – rytų kraštas, kur gyveno kedemiečiai, arba rytiečiai.
Kedešas – mst. Galilėjoje, Naftalio aukštumose.
Kedronas – sugriautas ir atstatytas mst. į p. r. nuo Jabnės, priešais Gezero tvirtovę.
Kefirimai – vietovė Onojo slėnyje netoli Lydos.
Keila – mst. į p. nuo Adulamo.
Kemošas – 1. izraelitų kaimyninių tautų dievas; 2. Moabo karaliaus sūnus, tėvo atnašautas savo dievui.
Kibrot Taava – hebr. „Godumo kapai“.
Kidrono slėnis – Jeruzalės r. riba.
Kilikija – M. Azijos p. r. sritis.
Kir Haresetas – dab. Kerako mst. į r. nuo Negyvosios j.
Kyras – Rytų kovotojas už teisumą ir Dievo tarnas, Persijos karalius (551–529 m. pr.Kr.), Babilonijos užkariautojas.
Kirjat Jearimai, kitaip Jaaro laukai, arba Miško laukai – vietovė, kur Sandoros Skrynia išbuvo labai ilgai.
Kirjataimai – vietovė Sihono karalystėje.
Kitimai – 1. Kipras; 2. Graikija.
Koja – D. Babilonijos sr. palei Tigro upę.
Konijas – Jehojachino kt. vardas.
Kušan Rišataimas – Aram Naharaimų karalius.
Kušas – Nubija, Š. Etiopijos sritis.

L

Lachišas – Judo karalystės mst. su tvirtovėmis į p. v. nuo Jeruzalės.
Laišas – mst. Hermono k. papėdėje.
Lebo Hamatas – mst. P. Sirijoje prie Riblos, Izraelio š. riba.
Leviatanas – turbūt užuomina į mitologinę jūros pabaisą, pirmykščio chaoso simbolį.
Levis – (hebr. „jis prisiriš“) – Jokūbo sūnus.
Libanas – 1. kraštas su Hermono k., matomu iš Palestinos; 2. kalnas Sirijoje, garsus savo kedrais.
Lygumos miestai – miestai Negyvosios j. p. gale.
Lykija – M. Azijos v. sritis.
Lilita – liaudies pasakojimų demonė, klajojanti po dykumą.
Linksmasis miestasNinevė, Asirijos sostinė.
Liucijus – turbūt Liucijus Cecilijus Metelijus, konsulas 142 m. pr. Kr., arba Lucijus Kalpurnikas Pisas, konsulas 140–139 m. pr. Kr.
Lo Amis (hebr. „ne mano tauta“) – Ozėjo ir Gomerės sūnaus simb. vardas.
Lo Debaras (hebr. „Niekas“) – mst. Užjordanėje.
Lo Ruhama (hebr. „ta, kurios nepasigailima“) – Ozėjo ir Gomeros dukters simb. vardas.
Ludas – 1. Afrikos tautelė, artima Somaliui; 2. turbūt maža karalystė M. Azijoje.
Lūzas – senasis Betelio mst. vardas.

M

Madajas – medų tauta.
Magogas – kraštas prie Juodosios j.
Mahanaimai (hebr. „dvi stovyklos“) – mst. Gileade.
Mamrė – Kanaano gyventojų šventa vieta.
Manasas – viena vyraujančių (su Efraimu) Izraelio š. karalystės genčių.
Manasas (hebr. „jis padarė, kad užmirščiau“ [savo vargą ir tėvo namus]) – Juozapo sūnus.
Mara (hebr. „kartybė“) – vietovė Šūro dykumoje.
Masa (hebr. „Išmėginimo vieta“) – vietovė, kur izraelitai bandė Dievą.
Medeba – vietovė į š. r. nuo Negyvosios j.
Medija – 1. Irano š. v. sritis; 2. viena tautų, padėjusių Persijos karaliui Kyrui užkariauti Babiloniją 538 m. pr. Kr.
Melchizedekas – hebr. „mano karalius yra teisumas“.
Melechas – pagonių dievas.
Memfis, kitaip Nofas – mst. Nilo deltoje.
Merataimai (hebr. „dvigubai kartus“) – Babilono simb. vardas.
Meriba (hebr. „Barnio vieta“) – vietovė, kur izraelitai barėsi su Viešpačiu.
Merodachas žr. Belis 2.
Merodach Baladanas – Babilono karalius (721–710 ir 704–703 m. pr. Kr.), Baladano sūnus.
Meromas – upė Centr. Galilėjoje, tekanti Kinaroto lyguma per Arabą.
Merozas – nežinoma izraelitų gyvenvietė.
Mesijas (hebr. „māšīah“), kitaip Kristus (gr. christos) – (Dievo) pateptasis.
Mešechas – vietovė M. Azijoje prie Juodosios j.
Mėšlo vartai, kitaip Šukių vartai, buvo Dovydo mst. p. gale.
Meteg AmasGatas ir jam pavaldžios gyvenvietės.
Micaras – turbūt mažas kalnas Hermono atšlaitėse.
Michmašas – Jonatano karalystės sostinė į p. r. nuo Betelio.
Micpa – mst. Gileade 12 km į š. nuo Jeruzalės, sen. Izraelio maldos vieta.
Midinas – mst. Jordano žiočių tarpeklyje.
Migdal Ederas (hebr. „Kaimenės bokštas“) – Jeruzalės simb. vardas.
Milkomas, kitaip Molechas.
Milojas – iš žemės supiltas pylimas į p. nuo Šventyklos.
Minis – tauta dab. Armėnijoje, anksčiau – Medijos valdos.
Myzija – M. Azijos v. sritis.
Moabas (hebr. „iš mano tėvo“) – karalystė į r. nuo Negyvosios j., Dievo priešų simbolis.
Moabo lygumos – žemumos į p. r. nuo Negyvosios j. tarp Jordano upės ir Nebojo k. papėdės.
Moabo petys – plokščiakalnio briauna v. šlaite, Moabo šalis.
Mochmūras – vietovė Šechemo apylinkėse.
Modeinas – dab. km. 32 km į š. v. nuo Jeruzalės.
Molechas, kitaip Milkomas – amonitų vyriaus. dievas, kuriam buvo aukojami vaikai.
Morijos kalnas – kalva Morijos žemėje.
Moserotų oazė – vieta netoli Horo k., kur mirė Aaronas.
Mozė – hebr. „ištrauktas“, egipt. „vaikas“.

N

Nadabas – Izraelio karalius (911–910 m. pr. Kr.).
Naftalis (hebr. „ėjau grumtis lemtingose varžybose“) – 1. Jokūbo ir Bilhos sūnus; 2. Š. Palestina.
Nanėja – rytietiška deivė, daug kuo panaši į graikų Artemidę.
Nazaretas – mst. Zabulono teritorijoje.
Nebukadnecaras – Naujosios Babilonijos, t. y. chaldėjų, antrasis karalius (604–562 m. pr. Kr.).
Negebas – tyrai P. Palestinoje.
Nendrių jūra, kitaip Raudonoji j., arba Akabos įl.
Netofa – gyvenvietė į p. v. nuo Jeruzalės.
Nibšanas – mst. Jordano žiočių tarpeklyje.
Nimra – vietovė Sihono karalystėje.
Nimrodas – legendinis mesopotamiečių protėvis.
Ninevė – Asirijos sostinė.
No Amonas, kitaip Tėbai – Egipto mst., asirų sunaikintas 663 m. pr. Kr.
Nodas – klajoklių kraštas.
Nofas, kitaip Memfis.
Nojus – hebr. nōah „atgaiva, paguoda“.

O

Obed Edomas – edomitų religijos kunigas.
Ofelis – senosios Jeruzalės dalis, miesto gynybos įtvirtinimai.
Ofyras – nežinomas uostamiestis P. Arabijoje ar R. Afrikoje, į kurį plaukdavo Saliamono laivai aukso ir sidabro parsigabenti.
Ohola (hebr. „jos pačios padangtė“) – Samarijos simb. įvaizdis.
Onas – vienas penkių Heliopolio miestų 12 km į š. r. nuo dabartinio Kairo.
Onijas – 1. Onijas I, vyriaus. kunigas nuo 323 m. iki 300 ar 290 m. pr. Kr.; 2. vyriaus. kunigas, nužudytas 171 m. pr. Kr.; 3. Onijas III, Simono sūnus, vyriaus. kunigas, valdęs 196–175 m. pr. Kr., miręs 171 m. pr. Kr.
Ortozija – uostas tarp Tripolio ir Eleutero upės.

P

Palapinė – Jeruzalės Šventykla, senosios dykumų šventovės įvaizdis.
Pelegas – hebr. „buvo padalyta“.
Ptolemėjas – karalius Ptolemėjas VI Filometoras, Egipto valdovas (180–145 m. pr. Kr.).
Putas, kitaip Puntas – šalis R. Afrikoje (dab. Libija).

R

Rahabas – 1. jūros pabaisa, Egipto simbolis; 2. kūrimo pradžioje apvaldyto chaoso slibinas.
Rama – dab. Er Ramo mst. 8 km į š. nuo Jeruzalės.
Ramat Lehis – hebr. „Žandikaulio aukštumos“.
Ramataimai, kitaip Arimatėja, dabar Rentis – mst. 15 km į š. r. nuo Lydos.
Ramzis – Gošeno žemė Nilo deltos r. dalyje.
Raudonoji jūra, kitaip Nendrių j.
Refajai – derlingas sl. į p. v. nuo Jeruzalės.
Rehobot Iras (hebr. „miestas su plačiomis gatvėmis“) – turbūt Ninevės epitetas.
Rešefas – pagonių dievas (Perkūnas ir Žaibas).
Rimonas – semitų perkūnijos dievas, dažnai tapatinamas su Baalu.
Rytų kalnai – žemų kalnų virtinės Sirijos dykumoje prie Eufrato.
Rodanimai – Rodo salos gyventojai.

S

Salemas (hebr. šālēm – „taika, ramybė“) – Jeruzalė.
Salma – Sirijos dykumos sr. palei Kedarą.
Samarija – Izraelio š. karalystės sostinė.
Sąmyšio miestas – bedieviškumo simbolis, Dievo miesto Jeruzalės priešprieša.
Sanbalatas Horonietis – Samarijos sr. valdytojas.
Sanheribas – Asirijos karalius (704–681 m. pr. Kr.), Sargono II sūnus.
Sara – hebr. „mano princesė“.
Serepta – vietovė Finikijos pajūryje už Ahabo karalystės ribų.
Sargonas II – Asirijos imperatorius, Šalmanesero įpėdinis (722–705 m. pr. Kr.).
Saulės miestas – hebrajiškai ir aramėjiškai kalbančios judėjų kolonijos vienas penkių miestų, vėliau vadintas Heliopoliu.
Seba – Tolimieji pietūs, Š. Afrikos karalystė.
Sebamas – vietovė Sihono karalystėje.
Sechacha – mst. Jordano žiočių tarpeklyje.
Sechuvas – vietovė Ramoje.
Sefaradas – turbūt Sardis M. Azijos vakaruose.
Seyras – Edomas, edomitų kraštas į p. r. nuo Negyvosios j.
Sela – 1. Edomo sostinė Petra; 2. vietovė edomitų slėnyje.
Seleukas I – Seleukidų dinastijos pradininkas (311–281 m. pr. Kr.).
Seleukija – Antiochijos uostas Oronto žiotyse.
Senyras, kitaip Hermonas.
Setas – hebr. „Dievas parūpino kitą palikuonį“.
Seto vaikai – klajokliai prie Palestinos ribos.
Sibma – vietovė Sihono karalystėje.
Sidonas – Tyrui pavaldus Finikijos mst. prie Viduržemio j.
Sienė – dab. Asuanas, mst. prie pirmųjų Nilo krioklių P. Egipte.
Sihonas – karalystė tarp Arnono slėnio ir Jaboko upės.
Siloamas – požeminis tvenkinys, sujungtas su Gihono šaltiniu.
Simonas II – Johanano sūnus, vyriaus. kunigas (219–196 m. pr. Kr.).
Sinas – dykuma Egipto pasienyje.
Sionas – 1. Dovydo mst. Jeruzalės p. r. dalyje į p. nuo Šventyklos; 2. Horebas, kitaip Šventasis k., arba Dievo k., arba VIEŠPATIES k., kur Mozė susitiko su Dievu ir gavo iš jo Įstatymą; 3. Hermono kalno kt. vardas.
Siono duktė – Jeruzalė.
Sirjonas, kitaip Hermonas.
Skitopolis, kitaip Bet Šeanas.
Slėnio vartai buvo senojo Dovydo miesto š. v. gale.
Slibino šaltinis – vieta, kur susijungia Hinomo ir Kidrono slėniai.
Sorekas – dab. Vadi es Sararo slėnis 20 km į p. r. nuo Jeruzalės.
Sudo upė – vienas kanalų Babilonijoje.
Sukotai – mst. prie Jaboko ir Jordano santakos.
Sukotų slėnis – turbūt Jaboko slėnio žem. dalis.
Sūzai – senovės Elamo sostinė; buvo viena Persijos sostinių.

Š

Šalmanas – turbūt Moabo karalius.
Šalmaneseras V – Asirijos karalius (726–722 m. pr. Kr.).
Šaltinio vartai buvo prie Gihono šaltinio.
Šaronas – derlinga lyguma palei Viduržemio j.
Šeba – 1. karalystė dab. Jemeno teritorijoje; 2. vietovė Š. v. Arabijoje.
Šechemas – dab. Tel Balatos mst. Šefela – Judėjos aukštumų virtinės v. papėdė.
Šeolas, kitaip Abadonas (hebr. „mirusiųjų vieta po žeme“) – Požemis, arba Mirusiųjų buveinė, gr. Hadas.
Šihoras – Nilas.
Šilojas – 1. dab. piliakalnis 32 km į š. nuo Jeruzalės; 2. dab. Seiluno mst. 19 km į p. nuo Nabluso mst.; 3. pradinis Izraelio rel. centras nuo Jozuės meto iki Samuelio laikų.
Šinaras – Babilonija, arba sen. Šumeras P. Mesopotamijoje.
Šišakas – Egipto faraonas.
Šitimai, kitaip Abel Šitimai – vietovė kalnų papėdėje Moabo lygumų š. r. kampe.
Šitimų slėnis, arba „Akacijos medžių dauba“ – turbūt Kedrono sl. dalis.
Šoja – D. Babilonijos sr. palei Tigrą.
Šulamas – vietovė Jezreelio lygumoje.
Šulinys žr. Beeras.
Šventoji buveinė, arba vidinė Šventų švenčiausioji – Šventyklos dalis su Viešpaties Sandoros Skrynia.

T

Tabeelio sūnus – Jeruzalės priešų šalininkas.
Tabera (hebr. „Degimas“) – vietovė Sinajaus pus-lyje.
Taboras – kalnas Jezreelio lygumos p.r. dalyje.
Tachpanhesas – pasienio mst. Nilo deltos r. srityje.
Tadmoras, vėliau Palmyra – karavanų mst. Sirijos dykumoje.
Tiglat Pileseras – Asirijos karalius.
Taršišas – turbūt Tartesas, Finikijos kolonijos mst. Ispanijos šiaurės vakaruose.
Tekoja – pranašo Amoso gyvenvietė tyruose prie Negyvosios j. į p. v. nuo Jeruzalės.
Tel Abibas (hebr. „Pavasario kalva“) – viena vietovių prie Nipūro, kur buvo apgyvendinti tremtiniai.
Tema – Arabijos p. gentis.
Temanas – 1. Edomo karalystės sr. Palestinos pietryčiuose; 2. svarbiausias Edomo mst.
Timotiejus – Seleukidų paskirtas Užjordanės valdytojas.
Tyras – uostamiestis Finikijoje.
Tirca (hebr. „maloni“) – Šiaurės Izraelio karalystės buv. sostinė.
Tirhaka – turbūt Egipto kariuomenės vadas 701 m. pr. Kr., vėliau faraonas, vienas etiopiečių dinastijos Egipte karalių 690–664 m. pr. Kr.
Tofetas – vieta Ben Hinomo slėnyje, prie Jeruzalės, su aukuru kruvinai vaikų aukai pagonių dievui Molechui.
Tolimosios salos – Viduržemio j. kraštai į v. nuo Palestinos.
Tubalas – šalis prie Juodosios j.

U

Ulajo upė – kanalas palei Sūzų mst. š. sieną.
Upė – 1. Nilas; 2. Eufratas.
Uza – Jobo tėvynė edomitų ar arabų šalyje.
Užjordanė – sritis į r. nuo Jordano.

V

Vahebas Sufoje – nenustatyta vietovė.
Vakarų jūra, kitaip – Viduržemio j.
Viešpats (hebr. ’ādōnaj) – vienas Dievo vardų.
VIEŠPATS (hebr. jhvh „kuris yra“) – Dievo savivardis, hebr. Šv. Rašto tekste rašomas, bet balsiai skaitant iš pagarbos tariamas kaip Viešpats.
Viešpats DIEVAS (hebr. ’ādōnaj jhvh) – vienas Dievo vardų.

Z

Zabulonas – Š. Palestina.

Ž

Žemutinė jūra – Persijos įl.
Žuvų vartai – Jeruzalės mst. dalis.

Bibliografiniai duomenys (Biblija RK_E1999):
  BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
© Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>