Dievo žodžio klausymas 1 Dar galioja pažadas leisti įeiti į jo atilsį. Todėl nesnauskime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų praradęs tą progą. 2 Mes, kaip ir jie, esame gavę gerąją naujieną. Vis dėlto išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes jie tikėjimu nesijungė su kitais, kurie buvo girdėję. 3 O mes, įtikėjusieji, einame į atilsį, kaip jo pasakyta: Todėl aš užsirūstinęs prisiekiau: „Jie neįžengs į mano atilsį“. Tiesa, Dievo darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sukūrimo; 4 vienoje vietoje jis yra pasakęs apie septintąją dieną: Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų. 5 Ir vėl anoje vietoje: Jie neįžengs į mano atilsį. 6 Kadangi kai kuriems skirta įžengti, o tie, kurie pirma gavo gerąją naujieną, neįėjo dėl neklusnumo, 7 jis ir vėl nustato dieną – šią dieną, po tiek laiko kartodamas Dovydo lūpomis, kas ir kadaise buvo pasakyta: Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių. 8 Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į atilsį, Dievas jau nebūtų kalbėjęs apie kitą, vėlesnę dieną. 9 Taigi Dievo tautos dar laukia šabo poilsis, 10 nes kas įeina į atilsį, ilsisi po darbų, panašiai kaip Dievas ilsėjosi po savųjų. 11 Tad stenkimės įžengti į aną atilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas neklusniųjų pavyzdžiu. Dievo žodis 12 Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis.[i1] 13 Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą. Vyriausio kunigo artumas žmonėms 14 Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus[i2] Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo. 15 Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį. 16 Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku. | 
