BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 20 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 9

 Teisėjų knyga
  
Ts 9

1 [i1][i2]Jerub-Baalo sūnus Abimelechas nuėjo pas savo motinos brolius į Šechemą ir kalbino juos bei visą savo motinos šeimos klaną: 2 „Kelkite šį klausimą, girdint visiems Šechemo didžiūnams. Kas jums geriau: būti septyniasdešimties vyrų valdomiems – visų Jerub-Baalo sūnų – ar būti valdomiems vieno vyro? Taip pat turite atsiminti, kad aš esu jūsų kūnas ir kraujas“. 3 Jo motinos broliai kartojo visa tai jo labui visiems Šechemo didžiūnams ir palenkė jų širdis į Abimelecho pusę. Jie įtikėjo: „Jis yra mūsų brolis“. 4 Taigi jie davė jam septyniasdešimt sidabrinių šekelių iš Baal-Berito[i3] šventovės, o Abimelechas už juos pasisamdė pasileidusių ir nieko nebijančių valkatų savo palydovais. 5 Nuėjęs į savo tėvo namus Ofroje, jis nužudė Jerub-Baalo sūnus, savo brolius, – septyniasdešimt vyrų, – ant vieno akmens. Bet jauniausias Jerub-Baalo sūnus Jotamas išliko gyvas, nes spėjo pasislėpti. 6 Tada visi Šechemo didžiūnai ir visas Bet-Milo'as susirinko prie Stulpo po ąžuolu[i4] Šecheme ir paskelbė Abimelechą karaliumi.

7 [i5]O Jotamas, kai jam apie tai buvo pranešta, nuėjo ir, atsistojęs ant Gerizimo kalno viršūnės, šaukė jiems skardžiu balsu: „Klausykitės manęs jūs, Šechemo didžiūnai! Tesiklauso jūsų Dievas!

8 Kartą medžiai suėjo

patepti sau karaliaus.

Alyvmedžiui jie tarė:

'Būk mūsų karalius!'

9 Alyvmedis jiems atsakė:

'Argi aš turiu liautis davęs

savo riebų aliejų,

kuriuo dievai ir žmonės

pagerbiami,[i6]

ir eiti virš medžių linguoti?'

10 Tada medžiai figmedžiui tarė:

'Tu ateik ir būk mūsų karalius!'

11 Bet figmedis jiems atsakė:

'Argi aš turiu liautis davęs

savo saldumą

bei skanius vaisius

ir eiti virš medžių linguoti?'

12 Tada medžiai vynmedžiui tarė:

'Tu ateik ir būk mūsų karalius!'

13 Bet vynmedis jiems atsakė:

'Argi aš turiu liautis davęs vyną,

kuris pradžiugina dievus[i7]

ir mirtinguosius,

ir eiti virš medžių linguoti?'

14 Tada visi medžiai erškėčiui tarė:

'Tu ateik ir būk mūsų karalius!'

15 O erškėtis medžiams atsakė:

'Jei garbingai elgiatės,

patepdami mane savo karaliumi,

tad ateikite, raskite

prieglobstį mano ūksmėje!

Bet jei ne, teišeina ugnis iš erškėčio

ir tesuryja Libano kedrus!'

16 [i8]Dabar va, argi jūs garbingai ir ištikimai elgėtės, padarydami Abimelechą karaliumi? Argi jūs deramai pasielgėte su Jerub-Baalu ir jo namais? Argi jūs atsilyginote jam pagal jo nuopelnus? 17 Juk mano tėvas kovojo už jus, statydamas į pavojų savo gyvybę, ir išgelbėjo jus iš Midjano rankos! 18 O jūs šiandien sukilote prieš mano tėvo namus, nužudėte jo sūnus – septyniasdešimt vyrų – ant vieno akmens, padarėte jo tarnaitės sūnų Abimelechą Šechemo gyventojų karaliumi vien dėl to, kad jis yra jūsų giminaitis. 19 Jei šią dieną jūs garbingai ir ištikimai pasielgėte su Jerub-Baalu ir jo namais, džiaukitės su Abimelechu, ir jis tesidžiaugia su jumis. 20 Bet jei ne, teišeina ugnis iš Abimelecho ir tesuryja Šechemo didžiūnus ir Bet-Milo'ą; teišeina ugnis iš Šechemo didžiūnų ir Bet-Milo'o ir tesuryja Abimelechą“.

21 Tai pasakęs, Jotamas davė į kulnis. Jis nubėgo į Beerą ir ten gyveno, nes bijojo savo brolio Abimelecho.

Šechemas sukyla prieš Abimelechą

22 Abimelechas karaliavo Izraelyje trejus metus. 23 Tada Dievas pasiuntė nesantaikos dvasią tarp Abimelecho ir Šechemo didžiūnų. Šechemo didžiūnai elgėsi klastingai su Abimelechu. 24 Tai įvyko, kad būtų atkeršyta už smurtą, padarytą septyniasdešimčiai Jerub-Baalo sūnų, ir kad jų kraujas kristų ant jų brolio Abimelecho, kuris buvo juos nužudęs, ir ant Šechemo didžiūnų, padėjusių jam brolius užmušti.

25 Šechemo didžiūnai kalnų viršūnėse rengė jam pasalas. Jų vyrai apiplėšinėjo visus, einančius tuo keliu. Žinia apie tai pasiekė Abimelechą.

26 Praeidamas į Šechemą užsuko Ebedo sūnus Gaalas su savo bičiuliais. Jais Šechemo didžiūnai pasitikėjo. 27 Jie ėjo į laukus, rinko vynuoges jų vynuogynuose, jas traiškė ir linksminosi. Paskui jie, nuėję į savo dievo šventovę, valgė bei gėrė ir keikė Abimelechą. 28 „Kas tas Abimelechas, – kalbėjo Ebedo sūnus Gaalas, – ir kas esame mes – Šechemo žmonės, kad turėtume jam tarnauti? Argi Jerub- Baalo sūnus ir jo pareigūnas Zebulas kadaise netarnavo Šechemo tėvo Hamoro vyrams? Kodėl tad turėtume mes jam tarnauti? 29 O, kad tie žmonės būtų man pavaldūs! Aš tuojau pat išjočiau Abimelechą! Abimelechui aš sakyčiau: 'Sutelk savo kariuomenę ir ateik!'“

30 [i9]Miesto valdovas Zebulas, išgirdęs Ebedo sūnaus Gaalo žodžius, įniršo. 31 Jis išsiuntė pasiuntinius į Arumą pas Abimelechą pasakyti: „Štai Ebedo sūnus Gaalas ir jo bičiuliai atėjo į Šechemą ir mieste kelia prieš tave sąmyšį. 32 Todėl ateik nakčia, tu ir kariuomenė, esanti su tavimi, ir pasislėpk laukuose. 33 Anksti kitą rytą, saulei tekant, pakilk ir pulk miestą. O kai jis ir jo vyrai prieš tave išeis, daryk su jais, ką gali tavo ranka“.

34 Taigi Abimelechas ir jo kariuomenė atvyko nakčia ir su keturiais būriais surengė Šechemui pasalą. 35 Ebedo sūnui Gaalui išėjus ir atsistojus prie įėjimo į miesto vartus, Abimelechas ir jo pajėgos pakilo iš pasalų. 36 Gaalas, juos pamatęs, tarė Zebului: „Štai žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių!'“ O Zebulas jam atsakė: „Šešėliai kalnuose tau atrodo kaip vyrai“. 37 Gaalas vėl prabilo ir tarė: „Žiūrėk, žmonės leidžiasi nuo Tabur-Erezo, o kitas būrys ateina nuo Elon- Meonenimų“. 38 Tada Zebulas jam tarė: „Na, kurgi dabar tavo snukis, kuriuo kalbėjai: 'Kas tas Abimelechas, kad turėtume jam tarnauti?' Argi tai ne kariuomenė, iš kurios šaipeisi? Dabar tad išeik ir kovok su ja!“ 39 Taigi Gaalas išėjo Šechemo didžiūnų priekyje ir kovojo su Abimelechu. 40 Bet jis buvo priverstas nuo jo bėgti, Abimelechas jį vijosi iki pat įėjimo į vartus. Daugelis krito užmušti. 41 Abimelechas sugrįžo į Arumą, o Zebulas išvijo Gaalą ir jo bičiulius. Nebeleido jiems gyventi Šecheme.

42 Kitą dieną žmonės išėjo į laukus. Apie tai buvo pranešta Abimelechui.

Šechemo sunaikinimas

43 Paėmęs savo kariuomenę ir padalijęs ją į tris būrius, jis surengė laukuose pasalas. Kai pamatė iš miesto išeinančius žmones, jis staiga juos užpuolė ir išžudė. 44 Abimelechas ir su juo buvęs būrys metėsi pirmyn ir atsistojo prie miesto vartų įėjimo, o kiti du būriai šoko ant žmonių, buvusių laukuose, ir juos išžudė. 45 Abimelechas kovojo su miestu visą tą dieną. Miestą paėmė ir jame esančius žmones išžudė. Paskui sugriovė miestą iš pamatų ir apsėjo jį druska.[i10]

46 Sužinoję apie tai, Šechemo bokšto didžiūnai suėjo į El-Berito šventovės tvirtovę. 47 Abimelechui buvo pranešta, kad ten yra susirinkę visi Šechemo bokšto didžiūnai. 48 Abimelechas su savo kareiviais nukilo į Zalmono kalną. Paėmęs kirvį į rankas, Abimelechas nukirto medžio šaką ir užsikėlė ją ant peties. Tada jis tarė savo kareiviams: „Ką mane matėte darant, skubiai ir jūs tai padarykite!“ 49 Taigi visi kareiviai nusikirto po šaką ir, nužygiavę paskui Abimelechą, sudėjo jas ant tvirtovės. Tada jie padegė tvirtovę virš buvusiųjų viduje. Taip žuvo ir visi Šechemo bokšto žmonės – apie tūkstantį vyrų ir moterų.

50 [i11]Abimelechas nužygiavo į Tebezą, pasistatė stovyklą prie Tebezo ir jį paėmė. 51 Miesto viduje buvo įtvirtintas bokštas. Į jį subėgo visi miesto vyrai ir moterys bei didžiūnai ir užsidarė. Jie palipo ant bokšto stogo. 52 Abimelechas, priėjęs prie bokšto, jį užpuolė. Norėdamas jį padegti, jis prisiartino prie durų. 53 Bet viena moteris metė viršutinį girnų akmenį ant Abimelecho ir perskėlė jam kaukolę. 54 Jis tučtuojau pasišaukė savo ginklanešį ir jam tarė: „Išsitrauk iš makšties savo kalaviją ir užmušk mane, kad žmonės apie mane nesakytų: 'Moteris jį užmušė!'“ Vaikinas tad jį perdūrė kalaviju, ir jis numirė. 55 Izraeliečiai, pamatę, kad Abimelechas yra miręs, visi nuėjo į savo namus.

56 Taip Dievas atlygino Abimelechui už jo nusikaltimą, kurį jis buvo padaręs tėvui, nužudydamas savo septyniasdešimt brolių. 57 Dievas panašiai atlygino ir Šechemo žmonėms už visus jų nedorus darbus. Taigi ant jų krito Jerub-Baalo Jotamo prakeikimas.

  
Išnašos:
1Ts 9,1-9,57: Abimelechas, neturintis paveldėjimo teisės Gideono sūnus, pasigrobia karaliaus sostą, kurį Gideonas buvo atmetęs. Abimelecho karaliavimas buvo pernelyg dužlus ir baigėsi žmonių sukilimu. Šiame skyriuje nėra užuominos apie Jahvę – Viešpatį, Izraelio Dievą.
2Ts 9,1-9,6: Abimelechas pašalino visus galimus varžovus žudynėmis ir pasistatė sau sostą Šecheme.
3Ts 9,4: ... Baal–Berit{as}: Sandoros šeimininkas – kanaaniečių dievas. Kadangi Šechemas buvo izraeliečių Sandoros su Jahve – Viešpačiu vieta (žr. Joz 24,1-27), turbūt mieste vyravo sinkretistinė izraeliečių religija.
4Ts 9,6: ... prie Stulpo po ąžuolu... : žr. Joz 24,26.
5Ts 9,7-9,15: Jotamas peikia brolį, satyra išjuokdamas monarchiją. Alyvmedis yra vienas iš kilniausių medžių, o erškėtis – nenaudingas krūmas.
6Ts 9,9: ... aliejų, kuriuo dievai ir žmonės pagerbiami: aliejus buvo naudojamas garbinant tikrąjį Dievą ir stabus (žr. Kun 2,1.6.15; 24,2)). Aliejus buvo naudojamas pašventinant pranašus, kunigus ir karalius (žr. Iš 30,25.30; 1 Sam 10,1; 16,13).
7Ts 9,13:  ... vyną, kuris pradžiugina dievus... : vynas buvo naudojamas liejamosioms aukoms ir Jeruzalės Šventykloje, ir pagonių šventovėse.
8Ts 9,16: Kaip kilnūs medžiai atsisakė karališkos valdžios ir tapo pavaldūs prastam krūmui, taip ne toks kilnus Abimelechas, nužudęs septyniasdešimt Gideono sūnų, engia Šechemo žmones.
9Ts 9,30-9,49: Abimelechas sulygina Šechemą su žeme. Archeologija liudija nuožmų Šechemo sunaikinimą XII a. prieš Kristų.
10Ts 9,45: ... apsėjo jį druska: apsėjimas druska buvo visapusiško sunaikinimo įvaizdis. Be to, darė žemę nenaudingu dirvonu.
11Ts 9,50-9,57: Abimelecho galas rodo, kad izraeliečiai buvo pasmerkę ir kratėsi senosios kanaaniečių visuomeninės politinės santvarkos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 9