| Ts 7 | 1 Anksti kitą dieną Jerub-Baalas, tai yra Gideonas, ir visi su juo buvusieji kareiviai pakilo ir pasistatė stovyklą prie En-Harodo.[i1] O Midjano stovykla buvo lygumoje į šiaurę nuo jo, prie Gibeat-Morės.[i2] 2 [i3]VIEŠPATS tarė Gideonui: „Tu turi per daug kareivių su savimi, kad atiduočiau jiems į rankas Midjaną. Juk Izraelis tik girtųsi man, manydamas: 'Mano paties ranka mane išgelbėjo'. 3 Tad dabar prašyčiau paskelbti vyrams: 'Kas dreba iš baimės, tegrįžta namo'“. Gideonas taip juos ir išsijojo. Dvidešimt du tūkstančiai iš kareivių sugrįžo, o dešimt tūkstančių pasiliko. 4 „Vis dar per daug kareivių, – VIEŠPATS tarė Gideonui, – nuvesk juos žemyn prie vandens, ten aš juos tau išsijosiu. Kai sakysiu: 'Šis eis su tavimi', – jis eis su tavimi, o kai sakysiu: 'Šis neis su tavimi', – jis neis su tavimi“. 5 [i4]Jam atvedus kareivius žemyn prie vandens, VIEŠPATS Gideonui tarė: „Visus, lakančius vandenį liežuviu, kaip šuo laka, pastatyk skyrium, ir visus, kurie atsiklaupia gerti, pastatyk skyrium“. 6 Skaičius tų, kurie „lakė“ vandenį iš rankos, buvo trys šimtai; visi kiti kareiviai atsiklaupė vandens atsigerti. 7 Tada VIEŠPATS tarė Gideonui: „Su trimis šimtais vyrų, kurie „lakė“, išgelbėsiu jus ir atiduosiu Midjaną tau į rankas. Teeina namo visi kiti kareiviai“. 8 Taigi lakusieji paėmė maisto atsargas bei ragus, kuriuos kiti kareiviai turėjo su savimi; ir jis pasiuntė kitus Izraelio vyrus į jų palapines, pasilikdamas tik tuos tris šimtus vyrų. Midjano stovykla buvo žemiau lygumoje. 9 Tą pačią naktį VIEŠPATS jam tarė: „Kelkis, užpulk stovyklą, nes atidaviau ją tau į rankas. 10 Betgi jei bijai ją užpulti, nusileisk į stovyklą su savo ginklanešiu Pura 11 ir pasiklausyk, ką jie kalba. Tada tu turėsi drąsos užpulti stovyklą“. Tad jis nusileido su savo ginklanešiu Pura arti prie stovyklos ginkluotų saugų. 12 Midjaniečiai, amalekitai ir Rytų žmonės buvo pasklidę lygumoje, tarsi skėrių spiečiai, nesuskaitomi jų kupranugariai, gausingi kaip smiltys pajūryje. 13 Gideonas ten atėjo kaip tik tuo metu, kai vienas vyras pasakojo sapną savo bičiuliui. „Klausyk, – jis sakė, – aš sapnavau tokį sapną. Žiūriu, miežinės duonos kepalas[i5] rieda į Midjano stovyklą. Atriedėjęs prie mūsų palapinės, taip į ją smogė, kad ši pargriuvo. Palapinė apsivertė aukštyn kojomis ir sugriuvo!“ 14 Bičiulis jam atsakė: „Tai ne kas kita kaip Joašo sūnaus, Izraelio vyro Gideono kalavijas! Į jo rankas Dievas yra atidavęs Midjaną ir visą jo kariuomenę“. 15 Gideonas, išgirdęs sapno pasakojimą ir aiškinimą, parpuolė kniūbsčia. Sugrįžęs į Izraelio stovyklą, jis šaukė: „Eime! VIEŠPATS yra atidavęs Midjano kariuomenę jums į rankas!“ 16 Jis padalijo tuos tris šimtus vyrų į tris būrius, padavė kiekvienam į rankas po ragą ir po tuščią puodą su deglu kiekviename puode. 17 „Stebėkite mane, – jis sakė, – ir darykite tą patį. Man priėjus prie stovyklos saugų, darykite, ką aš darysiu. 18 Man ir visiems esantiems su manimi papūtus ragą, jūs taip pat pūskite ragą visoje stovykloje ir šaukite: 'Už VIEŠPATĮ ir Gideoną!'“ 19 Gideonas ir su juo buvusioji šimtinė atėjo prie stovyklos saugų vidurinės sargybos pradžioje,[i6] kaip tik tada, kai sargybiniai buvo pastatyti. Jie pradėjo pūsti ragus ir daužyti puodus rankose. 20 Visi trys būriai pūtė ragus ir daužė puodus. Laikydami kairėje rankoje deglus, o pučiamus ragus dešinėje rankoje, jie šaukė: „Kalavijas už VIEŠPATĮ ir Gideoną!“ 21 Jie liko stovėti savo vietoje aplink stovyklą, o tuo tarpu visoje stovykloje kilo sąmyšis. Jie šaukė ir bėgo. 22 Jiems pradėjus pūsti tris šimtus ragų, VIEŠPATS atsuko kiekvieno vyro kalaviją prieš jo bičiulį visoje stovykloje. Visa kariuomenė nubėgo iki pat Bet-Šitos ir Zereros link, iki pat Abel-Meholos prie Tabato. 23 Dabar buvo pašaukti prie ginklų Izraelio vyrai iš Naftalio, Ašero bei viso Manaso, ir jie vijosi midjaniečius. 24 Tada Gideonas siuntė pasiuntinius ir į Efraimo aukštumas su įsakymu: „Nusileiskite pirma midjaniečių ir užimkite priėjimą prie vandens palei visą Jordaną iki pat Bet-Baros“. Taigi visi Efraimo vyrai buvo pašaukti prie ginklų ir užėmė priėjimą prie vandens palei visą Jordaną iki pat Bet-Baros. 25 Jie paėmė į nelaisvę du Midjano didžiūnus – Orebą ir Zeebą. Orebą jie užmušė prie Orebo uolos, o Zeebą užmušė prie Zeebo vyno spaudyklos, vydamiesi midjaniečius. Orebo ir Zeebo galvas jie parnešė anapus Jordano Gideonui. |
