| Ts 15 | 1 Praėjus šiek tiek laiko, per kviečių pjūtį Samsonas, nešinas ožiuku, nuėjo savo žmonos aplankyti. Jis sakė: „Aš noriu eiti į savo žmonos kambarį“. Bet jos tėvas nenorėjo jo įleisti. 2 „Aš buvau tikras, kad tu jos iš tikrųjų neapkenti, – sakė jos tėvas, – todėl atidaviau ją tavo vedybų pajauniui. Argi jos jaunesnioji sesuo nėra už ją gražesnė? Prašyčiau ją imti anos vietoje“. 3 Bet Samsonas atrėžė: „Šį kartą filistinai negalės manęs kaltinti už žalą, kurią jiems padarysiu“. 4 Samsonas nuėjo ir sugavo tris šimtus lapių. Paėmęs deglų ir atsukęs lapes taip, kad susidurtų uodegomis, pririšo po deglą prie kiekvienos uodegų poros. 5 Uždegęs deglus, paleido lapes į nepjautus filistinų javus: padegė gubas, dar nepjautus javus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus. 6 Filistinai klausė: „Kas tai padarė?“ Jiems buvo pasakyta: „Samsonas, timniečio žentas, nes uošvis yra paėmęs Samsono žmoną ir atidavęs jo pajauniui“. Filistinai tad atėjo ir sudegino ją bei jos tėvą. 7 Samsonas jiems tarė: „Jei taip jūs elgiatės, aš nenurimsiu, kol jums neatkeršysiu“. 8 Jis negailestingai[i1] ištiko juos baisiomis skerdynėmis. Paskui pasitraukė ir gyveno Etamo uolos plyšyje. 9 [i2]Filistinai atėjo ir, pasistatę stovyklą Judo žemėje, pasklido po Lehį. 10 Judo vyrai klausė: „Kodėl jūs atėjote prieš mus?“ – „Atėjome surišti Samsono, – jie atsakė, – padaryti jam taip, kaip jis mums padarė“. 11 Tada trys tūkstančiai Judo vyrų nuėjo prie Etamo uolos plyšio ir Samsonui tarė: „Argi tu nežinai, kad filistinai mus valdo? Kodėl tai mums padarei?“ Jis atsakė: „Kaip jie man darė, taip aš jiems dariau“. – 12 „Mes atėjome, – jie sakė jam, – tavęs surišti ir atiduoti į rankas filistinams“. Samsonas jiems atsakė: „Prisiekite man, kad jūs patys manęs neužpulsite“. – 13 „Ne, mes tave tik surišime ir atiduosime jiems į rankas. Tavęs mes neužmušime“. Taigi jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir nuleido nuo uolos. 14 Jam pasiekus Lehį, šūkaujantiems filistinams atskubant jo pasitikti, jį apėmė VIEŠPATIES dvasia, virvės ant jo rankų tapo lyg sudegusios linų sruogos ir raiščiai nuo jo rankų nutirpo. 15 Aptikęs šviežią asilo žandikaulį, pasilenkė ir pasiėmė jį. Su juo jis užmušė tūkstantį vyrų. 16 [i3]Tada Samsonas tarė: „Su asilo žandikauliu krūva ant krūvos! Su asilo žandikauliu užmušiau tūkstantį vyrų!“ 17 Pabaigęs kalbėti, jis metė šalin žandikaulį. Ta vieta buvo pavadinta Ramat-Lehi.[i4] 18 Būdamas labai ištroškęs, jis šaukėsi VIEŠPATIES tardamas: „Tu pats suteikei savo tarno rankai šią didžią pergalę. Nejau dabar turiu mirti iš troškulio ir patekti į neapipjaustytųjų rankas?“ 19 Dievas tad atvėrė Lehyje esančią ertmę, ir iš jos ištryško vanduo. Jis atsigėrė, atgavo savo jėgas ir atgijo. Todėl vanduo buvo pavadintas En-haKore[i5] ir tebėra Lehyje iki šios dienos. |
