1 [i1][i2]Kartą Samsonas nuėjo į Timną. Būdamas Timnoje, pamatė mergaitę tarp filistinų moterų. 2 Sugrįžęs jis pasakė savo tėvui ir motinai: „Timnoje tarp filistinų moterų pamačiau mergaitę. Prašyčiau gauti ją man žmona“. 3 Tėvas ir motina jam kalbėjo: „Argi nėra mergaitės tarp tavo paties giminių ar visoje mūsų tautoje, kad tu turi imti sau žmoną iš tų neapipjaustytų filistinų!“ Bet Samsonas tėvui atsakė: „Gauk man ją, nes ji man patinka“. 4 [i3]Jo tėvas ir motina nesuvokė, kad tai atėjo iš VIEŠPATIES. Jis ieškojo dingsties prieš filistinus. Tuomet filistinai valdė Izraelį. 5 [i4]Samsonas ėjo į Timną su savo tėvu ir motina. Jam atėjus prie Timnos vynuogynų, staiga jį užpuolė jaunas liūtas. 6 VIEŠPATIES dvasia apėmė jį, ir jis liūtą perplėšė plikomis rankomis tarytum ožiuką. Bet nei savo tėvui, nei savo motinai nepasisakė, ką buvo padaręs. 7 Paskui jis nuėjo ir pasikalbėjo su ta moterimi. Ja Samsonas buvo patenkintas. 8 Praėjus šiek tiek laiko, grįždamas jos paimti, jis pasuko iš kelio pasižiūrėti į liūto liekanas. Žiūri, liūto griaučiuose bičių spiečius ir medus. 9 Prisigrandęs jo pilnas saujas, jis žingsniavo toliau jį valgydamas. Atėjęs pas savo tėvą ir motiną, jo davė jiems, ir jie valgė. Bet jiems nepasakė, kad jis buvo prigrandęs medaus iš liūto griaučių. 10 Jo tėvas nuėjo pas moterį, o Samsonas iškėlė ten vestuvių vaišes, kaip jaunikiams įprasta. 11 Pamatę jį, žmonės paskyrė jam trisdešimt palydovų.[i5] 12 Samsonas jiems tarė: „Tebūna man leista užduoti jums mįslę. Jei jūs man ją atspėsite per septynias vestuvinių vaišių dienas ir išaiškinsite, aš jums duosiu trisdešimt lininių tunikų ir trisdešimt šventiškų drabužių. 13 Betgi jei jūs man jos negalėsite atspėti, tada jūs turėsite man duoti trisdešimt lininių tunikų ir trisdešimt šventiškų drabužių“. – „Užmink mįslę, – jie atsakė jam, – mes klausomės!“ 14 Taigi jis tarė jiems: „Iš ėdančiojo išėjo šis tas pavalgyti. Iš stipriojo išėjo šis tas saldaus“. Net po trejeto dienų jie negalėjo mįslės atspėti. 15 Ketvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: „Išgauk iš savo vyro mums mįslės atsakymą. Kitaip mes sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietei skurdžiais padaryti?“ 16 Tad Samsono žmona verkė, jam sakydama: „Tu tikrai manęs nekenti! Tu manęs nemyli! Užminei mįslę mano žmonėms, bet atsakymo į ją man nepasakei!“ Jis atsakė jai: „Štai to nepasakiau nei savo tėvui, nei savo motinai. Kodėl tad turėčiau tau pasakyti?“ 17 Bet ji verkšnojo jam ant peties per visas septynias jų vestuvių vaišių dienas. Galop septintą dieną jis pasakė, nes ji jau labai įkyrėjo. Tada ji pasakė atsakymą į mįslę savo žmonėms. 18 Miesto vyrai septintą dieną, prieš saulėlydį, jam tarė: „Kas yra saldesnis už medų? Kas yra stipresnis už liūtą?“ O jis atsakė: „Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėte mano mįslės atspėję“. 19 Tada VIEŠPATIES dvasia jį apėmė, ir jis nuėjo į Aškeloną.[i6] Užmušęs trisdešimt miesto vyrų, juos nuvilko ir atidavė jų šventiškus drabužius atspėjusiems mįslę. Be galo įniršęs, jis sugrįžo į tėvo namus. 20 O Samsono nuotaka buvo atiduota jo palydovui, buvusiam jo pajauniu. | 
