Rafaelio atlyginimas

^1 [i1]Pasibaigus vestuvėms, Tobitas pasišaukė savo sūnų ir jam tarė: „Mano sūnau, tu turėtumei išmokėti algą su tavimi keliavusiam vyrui ir dar pridėti prie to, kas buvo sutarta“. – ² „Tėve, – jis klausė, – kiek turiu duoti jam už pagalbą? Net jeigu duočiau pusę visos mantos, kurią jis pargabeno su manimi, man nebūtų nuostolio. ³ Juk jis parvedė mane gyvą ir sveiką pas tave, išgydė mano žmoną, parnešė pinigus su manimi ir tave išgydė. Kiek tad turiu pridėti prie to, kas sutarta?“ – ⁴ „Jis yra vertas, mano sūnau, gauti pusę visko, ką jis parnešė“. ⁵ Tobijas tad pasišaukė Rafaelį ir jam tarė: „Imk kaip algą pusę visko, ką parnešei, ir eik ramybėje“.

Pamokymai

^6 [i2][i3]Tada Rafaelis, pasivedęs juos abu į šalį, tarė: „Šlovinkite Dievą ir visų gyvųjų akivaizdoje pripažinkite jį už jo gerus jums padarytus darbus. Šlovinkite ir giedokite giesmes jo vardui. Skelbkite visiems žmonėms Dievo darbus su derama pagarba; nedelskite jį pripažinti. ⁷ Karaliaus paslaptį yra gera užslėpti, bet Dievo darbus reikia apreikšti ir pripažinti su derama pagarba. Darykite, kas gera, ir piktas jūsų neužklups. ^8 [i4]Melstis ir pasninkauti yra gera, bet geriau negu tai – išmalda ir teisumas. Truputis su teisumu yra geriau, negu perteklius su nedorumu. Geriau duoti išmaldą, negu krauti auksą, ⁹ nes išmalda išgelbsti nuo mirties ir nuvalo visas nuodėmes. Kas duoda išmaldą – ilgai gyvens, ¹⁰ bet kurie daro nuodėmes ir nedorai elgiasi – yra didžiausi savo gyvasties priešai“.

Rafaelio tapatybė

¹¹ „Dabar apreikšiu jums visą teisybę, nuo jūsų nieko nenuslėpdamas. Tai jau esu jums paskelbęs, sakydamas: 'Karaliaus paslaptį dera užslėpti, bet Dievo darbus reikia apreikšti su derama pagarba'. ^12 [i5]Taigi, kai tu, Tobitai, ir Sara meldėtės, aš liudijau judviejų maldą VIEŠPATIES Šlovės akivaizdoje. Panašiai būdavo, kada tik laidodavai mirusius. ¹³ O tada, kai tu nedelsdamas atsikėlei nuo stalo ir palikai pietų valgius, kad nueitum ir palaidotum mirusį, ¹⁴ aš buvau pasiųstas^[i6] tavęs išmėginti. Tuo pačiu metu Dievas pasiuntė mane išgydyti tavęs ir tavo marčios Saros. ^15 [i7]Aš esu Rafaelis, vienas iš septynių angelų, kuriems leista tarnauti VIEŠPATIES Šlovės akivaizdoje“.

²⁰ Dabar tad kelkitės nuo žemės ir šlovinkite Dievą. Štai aš žengiu pas tą, kuris mane pasiuntė. Užrašykite į knygą visus šiuos, jums įvykusius, dalykus“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>