¹ Reubeno giminės žmonės ir Gado giminės žmonės turėjo labai dideles galvijų bandas. Pamatę, kad Jazero kraštas bei Gileado kraštas^[i1] buvo tinkami galvijams, ² gadaičiai ir reubenaičiai atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendrijos vadus, sakydami: ^3 [i2]„Atarotai, Dibonas, Jazeras, Nimra, Hešbonas, Elealė, Sebamas, Nebo'as ir Beonas, – ⁴ žemė, kurią VIEŠPATS užkariavo Izraelio bendrijai, – yra galvijų kraštas. O jūsų tarnai turi galvijų. ⁵ Jei radome malonę tavo akyse, – jie tęsė, – tebūna šis kraštas duotas mums, tavo tarnams, kaip nuosavybė. Neversk mūsų keltis per Jordaną“.

⁶ Mozė atsakė gadaičiams ir reubenaičiams: „Argi jūsų broliai eis į karą, o jūs čia sėdėsite? ⁷ Kodėl jūs norite pakirsti izraeliečių drąsą eiti į kraštą, kurį jiems VIEŠPATS yra davęs? ⁸ Jūsų tėvai tai padarė, kai siunčiau juos iš Kadeš-Barneos krašto išžvalgyti. ⁹ Nukilę iki Eškolo slėnio ir pamatę tą kraštą, jie pakirto izraeliečių drąsą eiti į kraštą, kurį VIEŠPATS buvo jiems davęs. ¹⁰ Tą dieną pyktis apėmė VIEŠPATĮ ir jis prisiekė, tardamas: ¹¹ 'Nė vienas iš žmonių, kurie išėjo iš Egipto, nuo dvidešimties metų ir vyresnių, nematys krašto, kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie ištikimai paskui mane nesekė, – ¹² nė vienas, išskyrus kenizaitį^[i3] Jefūnės sūnų Kalebą ir Nuno sūnų Jozuę, nes jiedu ištikimai sekė paskui VIEŠPATĮ'. ¹³ Pyktis ant Izraelio apėmė VIEŠPATĮ, ir jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, kuri buvo padariusi pikta VIEŠPATIES akyse. ¹⁴ Vadinasi, dabar jūs, nusidėjėlių išperos, pakeitėte savo tėvus, didindami VIEŠPATIES pykčio ant Izraelio įniršį! ¹⁵ Jei jūs atsisakote paskui jį sekti, jis vėl paliks juos dykumoje, – jūs sunaikinsite šią visą tautą“.

¹⁶ O jie, priėję arčiau, tarė: „Pastatysime čia aptvarus savo kaimenėms ir miestus mūsų mažyliams, ¹⁷ bet patys imsimės ginklų, žygiuodami pirma izraeliečių, kol nuvesime juos į jų vietą. Tuo tarpu mūsų mažyliai gali pasilikti įtvirtintuose miestuose, apsaugoti nuo vietos gyventojų. ¹⁸ Negrįšime į savo namus, kol visi izraeliečiai nebus užėmę savo paveldo. ¹⁹ Dalies su jais kitoje pusėje anapus Jordano neturėsime, nes savo paveldą jau turime rytinėje Jordano pusėje“.

²⁰ Mozė jiems atsakė: „Jei darote, kaip sakote, – jei imatės ginklų, žygiuodami į karą kaip VIEŠPATIES priekinė sauga,^{[i4] 21} ir visi, tinkami karinei tarnybai, pereinate Jordaną VIEŠPAČIUI reikalaujant, kolei jis nenuvarys sau iš kelio priešų ²² ir kolei kraštas netaps pavaldus VIEŠPATIES akivaizdoje, – tada galite sugrįžti ir būsite nenusikaltę VIEŠPAČIUI ir Izraeliui. O šis kraštas bus jūsų nuosavybė VIEŠPATIES akivaizdoje. ²³ Bet jei taip nedarysite, tikėkite manimi, būsite nusidėję VIEŠPAČIUI. Galite tad būti tikri, kad jūsų nuodėmė jus pasivys. ²⁴ Tad statykite savo miestus mažyliams ir aptvarus savo kaimenėms, bet vykdykite, ką esate pažadėję“.

²⁵ Tada gadaičiai ir reubenaičiai Mozei tarė: „Tavo tarnai elgsis kaip tu, mūsų viešpats, įsakai. ²⁶ Mūsų mažyliai, mūsų žmonos, mūsų kaimenės ir visi kiti mūsų galvijai pasiliks Gileado miestuose, ²⁷ tuo tarpu tavo tarnai, kiekvienas ginkluotas karui, persikels ir kovos už VIEŠPATĮ, kaip tu, mūsų viešpatie, įsakai“.

²⁸ Mozė davė dėl jų įsakymą kunigui Eleazarui, Nuno sūnui Jozuei ir izraeliečių protėvių namų galvoms. ²⁹ Mozė jiems tarė: „Jei gadaičiai ir reubenaičiai, visi ginkluoti karui VIEŠPATIES akivaizdoje, persikels su jumis per Jordaną ir kraštas pasidarys jums pavaldus, tuomet atiduosite jiems Gileado kraštą kaip nuosavybę. ³⁰ Bet jei ginkluoti jie nepersikels su jumis, jie turės nuosavybę tarp jūsų Kanaano krašte“. ³¹ Gadaičiai ir reubenaičiai atsakė: „Ką VIEŠPATS yra pasakęs apie tavo tarnus, tą mes darysime. ³² Mes kelsimės {per upę} VIEŠPATIES akivaizdoje ginkluoti į Kanaano kraštą, bet nuosavybė mūsų paveldo bus mums šioje Jordano pusėje“.

³³ Mozė tad davė jiems, – Gado, Reubeno giminėms ir pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės,^[i5] – amoriečių karaliaus Sihono karalystę ir Bašano karaliaus Ogo karalystę, kraštą ir jo miestus su aplinkinių miestų valdomis. ³⁴ Gadaičiai atstatė Diboną, Atarotus, Aroerį, ³⁵ Atrot-Šofaną, Jazerą, Jogbėhą, ³⁶ Bet-Nimrą ir Bet-Haraną, įtvirtino miestus ir aptvarus avims. ³⁷ O reubenaičiai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjatajimus, ³⁸ Nebo'ą, Baal-Meoną, pakeisdami kai kurių vardus,^[i6] ir Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė savo pačių vardus. ³⁹ Manaso sūnaus Machiro palikuonys patraukė į Gileadą ir, išvarydami ten gyvenančius amoriečius, jį užėmė. ⁴⁰ Mozė tad atidavė Gileadą Manaso sūnui Machirui, ir jis ten įsikūrė. ⁴¹ O Manaso sūnus Jairas patraukė, užėmė jų kaimus ir pavadino juos Havot-Jairu. ⁴² O Nobahas kovojo prieš Kenatą, užėmė jį bei jo kaimus ir pavadino Nobahu – savo vardu.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>