BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 23 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 32

 Skaičių knyga
  
 Gado ir Reubeno prašymas
  
Sk 32

1 Reubeno giminės žmonės ir Gado giminės žmonės turėjo labai dideles galvijų bandas. Pamatę, kad Jazero kraštas bei Gileado kraštas[i1] buvo tinkami galvijams, 2 gadaičiai ir reubenaičiai atėjo pas Mozę, kunigą Eleazarą ir bendrijos vadus, sakydami: 3 [i2]„Atarotai, Dibonas, Jazeras, Nimra, Hešbonas, Elealė, Sebamas, Nebo'as ir Beonas, – 4 žemė, kurią VIEŠPATS užkariavo Izraelio bendrijai, – yra galvijų kraštas. O jūsų tarnai turi galvijų. 5 Jei radome malonę tavo akyse, – jie tęsė, – tebūna šis kraštas duotas mums, tavo tarnams, kaip nuosavybė. Neversk mūsų keltis per Jordaną“.

6 Mozė atsakė gadaičiams ir reubenaičiams: „Argi jūsų broliai eis į karą, o jūs čia sėdėsite? 7 Kodėl jūs norite pakirsti izraeliečių drąsą eiti į kraštą, kurį jiems VIEŠPATS yra davęs? 8 Jūsų tėvai tai padarė, kai siunčiau juos iš Kadeš-Barneos krašto išžvalgyti. 9 Nukilę iki Eškolo slėnio ir pamatę tą kraštą, jie pakirto izraeliečių drąsą eiti į kraštą, kurį VIEŠPATS buvo jiems davęs. 10 Tą dieną pyktis apėmė VIEŠPATĮ ir jis prisiekė, tardamas: 11 'Nė vienas iš žmonių, kurie išėjo iš Egipto, nuo dvidešimties metų ir vyresnių, nematys krašto, kurį prisiekiau duoti Abraomui, Izaokui ir Jokūbui, nes jie ištikimai paskui mane nesekė, – 12 nė vienas, išskyrus kenizaitį[i3] Jefūnės sūnų Kalebą ir Nuno sūnų Jozuę, nes jiedu ištikimai sekė paskui VIEŠPATĮ'. 13 Pyktis ant Izraelio apėmė VIEŠPATĮ, ir jis vedžiojo juos po dykumą keturiasdešimt metų, kol pradingo visa karta, kuri buvo padariusi pikta VIEŠPATIES akyse. 14 Vadinasi, dabar jūs, nusidėjėlių išperos, pakeitėte savo tėvus, didindami VIEŠPATIES pykčio ant Izraelio įniršį! 15 Jei jūs atsisakote paskui jį sekti, jis vėl paliks juos dykumoje, – jūs sunaikinsite šią visą tautą“.

16 O jie, priėję arčiau, tarė: „Pastatysime čia aptvarus savo kaimenėms ir miestus mūsų mažyliams, 17 bet patys imsimės ginklų, žygiuodami pirma izraeliečių, kol nuvesime juos į jų vietą. Tuo tarpu mūsų mažyliai gali pasilikti įtvirtintuose miestuose, apsaugoti nuo vietos gyventojų. 18 Negrįšime į savo namus, kol visi izraeliečiai nebus užėmę savo paveldo. 19 Dalies su jais kitoje pusėje anapus Jordano neturėsime, nes savo paveldą jau turime rytinėje Jordano pusėje“.

20 Mozė jiems atsakė: „Jei darote, kaip sakote, – jei imatės ginklų, žygiuodami į karą kaip VIEŠPATIES priekinė sauga,[i4] 21 ir visi, tinkami karinei tarnybai, pereinate Jordaną VIEŠPAČIUI reikalaujant, kolei jis nenuvarys sau iš kelio priešų 22 ir kolei kraštas netaps pavaldus VIEŠPATIES akivaizdoje, – tada galite sugrįžti ir būsite nenusikaltę VIEŠPAČIUI ir Izraeliui. O šis kraštas bus jūsų nuosavybė VIEŠPATIES akivaizdoje. 23 Bet jei taip nedarysite, tikėkite manimi, būsite nusidėję VIEŠPAČIUI. Galite tad būti tikri, kad jūsų nuodėmė jus pasivys. 24 Tad statykite savo miestus mažyliams ir aptvarus savo kaimenėms, bet vykdykite, ką esate pažadėję“.

25 Tada gadaičiai ir reubenaičiai Mozei tarė: „Tavo tarnai elgsis kaip tu, mūsų viešpats, įsakai. 26 Mūsų mažyliai, mūsų žmonos, mūsų kaimenės ir visi kiti mūsų galvijai pasiliks Gileado miestuose, 27 tuo tarpu tavo tarnai, kiekvienas ginkluotas karui, persikels ir kovos už VIEŠPATĮ, kaip tu, mūsų viešpatie, įsakai“.

28 Mozė davė dėl jų įsakymą kunigui Eleazarui, Nuno sūnui Jozuei ir izraeliečių protėvių namų galvoms. 29 Mozė jiems tarė: „Jei gadaičiai ir reubenaičiai, visi ginkluoti karui VIEŠPATIES akivaizdoje, persikels su jumis per Jordaną ir kraštas pasidarys jums pavaldus, tuomet atiduosite jiems Gileado kraštą kaip nuosavybę. 30 Bet jei ginkluoti jie nepersikels su jumis, jie turės nuosavybę tarp jūsų Kanaano krašte“. 31 Gadaičiai ir reubenaičiai atsakė: „Ką VIEŠPATS yra pasakęs apie tavo tarnus, tą mes darysime. 32 Mes kelsimės {per upę} VIEŠPATIES akivaizdoje ginkluoti į Kanaano kraštą, bet nuosavybė mūsų paveldo bus mums šioje Jordano pusėje“.

33 Mozė tad davė jiems, – Gado, Reubeno giminėms ir pusei Juozapo sūnaus Manaso giminės,[i5] – amoriečių karaliaus Sihono karalystę ir Bašano karaliaus Ogo karalystę, kraštą ir jo miestus su aplinkinių miestų valdomis. 34 Gadaičiai atstatė Diboną, Atarotus, Aroerį, 35 Atrot-Šofaną, Jazerą, Jogbėhą, 36 Bet-Nimrą ir Bet-Haraną, įtvirtino miestus ir aptvarus avims. 37 O reubenaičiai atstatė Hešboną, Elealę, Kirjatajimus, 38 Nebo'ą, Baal-Meoną, pakeisdami kai kurių vardus,[i6] ir Sibmą. Atstatytiems miestams jie davė savo pačių vardus. 39 Manaso sūnaus Machiro palikuonys patraukė į Gileadą ir, išvarydami ten gyvenančius amoriečius, jį užėmė. 40 Mozė tad atidavė Gileadą Manaso sūnui Machirui, ir jis ten įsikūrė. 41 O Manaso sūnus Jairas patraukė, užėmė jų kaimus ir pavadino juos Havot-Jairu. 42 O Nobahas kovojo prieš Kenatą, užėmė jį bei jo kaimus ir pavadino Nobahu – savo vardu.

  
Išnašos:
1Sk 32,1: ... Gileado kraštas: vakarinė plynaukštės dalis į rytus nuo Jordano upės. Kartais Gileadu vadinama visa sritis tarp Arnono slėnio iki Jarmuko upės, o kartais tik šiaurinė ar pietinė dalis. Jazero kraštas: sritis į rytus nuo pietinio Gileado.
2Sk 32,3: Vietovės, minimos šioje eilutėje, lygiai kaip vietovės 34-38 eilutėse, priklausė Sihono karalystei, kuri apėmė visą teritoriją tarp Arnono slėnio ir Jaboko upės.
3Sk 32,12: ... kenizaitį: Kenizo klano narys, kuris, anot Pr 36,11.15.42, priklausė Edomui. Vadinasi, nors Kalebas ir buvo iš Judo giminės (žr. Sk 13,6; 34,19), jis turėjo savo gyslose ir edomiečių kraujo. Žr. taip pat ir Joz 14,6.14.
4Sk 32,20-32,24: ... VIEŠPATIES priekinė sauga: Kadangi Sandoros Skrynia buvo nešama žygio metu į mūšį kartu su izraeliečių kariuomene, priekinė sauga žygiuodavo pirma Sandoros Skrynios, t. y. būdavo priekinė VIEŠPATIES sauga.
5Sk 32,33: Lig šiol buvo pasakojama tik apie Gado ir Reubeno gimines ir apie buvusias Sihono karalystės valdas, todėl ši staigi užuomina apie pusę Manaso giminės ir jos valdas Bašane, buvusiąją Ogo karalystę, rodos, yra vėlesnis įkvėptojo redaktoriaus intarpas.
6Sk 32,38: ... pakeisdami kai kurių vardus: įkvėptojo redaktoriaus intarpas, įspėjant skaitytoją apie naujus, izraeliečių duotus vietovių vardus.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 32