BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 25 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 31

 Skaičių knyga
  
 Pergalė prieš midjaniečius ir grobio padalijimas
  
Sk 31

1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 2 „Atkeršyk midjaniečiams už izraeliečius; tada tu būsi paimtas pas savo giminę“. 3 Mozė todėl kalbėjo žmonėms: „Tebūna iš jūsų išrinkti ir apginkluoti vyrai žygiui, težygiuoja jie prieš midjaniečius išlieti VIEŠPATIES keršto Midjane. 4 Pasiųskite į žygį po tūkstantį vyrų iš kiekvienos Izraelio giminės“. 5 Taigi iš Izraelio tūkstančių buvo pašaukti į karo tarnybą po tūkstantį iš kiekvienos giminės – dvylika tūkstančių, ginkluotų mūšiui. 6 Mozė išsiuntė juos į žygį, po tūkstantį iš kiekvienos giminės, drauge su kunigo Eleazaro sūnumi Finehu, kuris nešėsi su savimi šventovės reikmenis ir trimitus pavojaus ženklui duoti. 7 Jie išžygiavo į mūšį prieš Midjaną, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs, ir išžudė visus vyriškius. 8 [i2]Be užmuštųjų mūšyje, jie nužudė ir Midjano karalius: Evį, Rekemą, Zurą, Hurą ir Rebą – penkis Midjano karalius. Jie užmušė kalaviju ir Beoro sūnų Balaamą. 9 Midjano moteris drauge su jų mažyliais izraeliečiai paėmė į nelaisvę. Jie pasiėmė kaip grobį ir visus jų galvijus, kaimenes bei visą jų turtą. 10 Visus miestus, kur jie buvo įsikūrę, ir jų stovyklas jie sudegino. 11 Tada, pasiėmę visą karo grobį ir laimikį – žmones ir gyvulius, 12 jie atgabeno belaisvius, karo grobį ir laimikį pas Mozę, kunigą Eleazarą ir izraeliečių bendriją į stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, arti Jericho.

13 Mozė, kunigas Eleazaras ir visi bendrijos vadai išėjo jų pasitikti už stovyklos. 14 Mozė įniršo ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, sugrįžusių iš karo žygio. 15 „Palikote gyvas visas šias moteris? – tarė jiems. – 16 Juk šios moterys, Balaamo patariamos, paskatino izraeliečius taip nusižengti VIEŠPAČIUI Peoro reikalu, kad VIEŠPATIES bendriją ištiko maras. 17 [i3]Užtat dabar nužudykite visus mažus berniukus, nužudykite ir visas moteris, pažinusias vyrą, 18 o jaunas mergaites, nepažinusias vyro, palikite sau gyvas. 19 Be to, turite prabūti septynias dienas už stovyklos, o kas iš jūsų užmušė žmogų ar palietė lavoną, turite apsivalyti trečią ir septintą dieną. 20 Turite apvalyti taip pat ir kiekvieną drabužį, kiekvieną odinį daiktą, kas tik išausta iš ožkos vilnų ir kiekvieną medinį daiktą“.

21 Kunigas Eleazaras sugrįžusiems iš mūšio kareiviams tarė: „Toks yra apeiginis įstatas, kurį VIEŠPATS davė per Mozę: 22 'Auksas, sidabras, varis, geležis, alavas ir švinas – 23 visa, kas gali atsispirti prieš ugnį, turi būti apvalyta ugnimi ir bus apvalyta. Nepaisant to, jie turi būti apvalyti ir apvalymo vandeniu.[i4] O kas negali atsispirti ugniai, turi būti nuplauta vandeniu. 24 Išskalbsite savo drabužius septintą dieną ir būsite švarūs. Po to galėsite įeiti į stovyklą“.

25 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 26 „Tu, kunigas Eleazaras ir bendrijos protėvių namų galvos surašykite paimtą grobį – ir žmones, ir galvijus. 27 Tada grobį padalykite lygiai[i5] į dvi dalis kareiviams, žygiavusiems į mūšį, ir visai bendrijai. 28 Iš žygiavusių į mūšį kareivių dalies atidėk kaip duoklę VIEŠPAČIUI po vieną iš kiekvieno penketo šimtų asmenų, jaučių, asilų, avių ar ožkų. 29 Paimk tai iš jų pusės ir atiduok kunigui Eleazarui kaip atnašą VIEŠPAČIUI. 30 O iš izraeliečių pusės paimsi vieną iš kiekvieno penkiasdešimties asmenų, jaučių, asilų, avių ar ožkų, – visų gyvulių, – ir atiduosi juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje“.

31 Mozė ir Eleazaras tad padarė, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs. 32 Grobio kiekis, neskaitant kareivių pasigrobto karo laimikio, iš viso buvo šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių, 33 septyniasdešimt du tūkstančiai jaučių, 34 šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų, 35 trisdešimt du tūkstančiai asmenų, – būtent moterų, kurios dar nebuvo pažinusios vyro.

36 Taigi pusės – dalies, tekusios ėjusiems į karo žygį, skaičius buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, 37 o VIEŠPATIES avių ir ožkų duoklė buvo šeši šimtai septyniasdešimt penkios. 38 Jaučių buvo trisdešimt šeši tūkstančiai, iš kurių septyniasdešimt du buvo duoklė VIEŠPAČIUI. 39 Asilų buvo trisdešimt tūkstančių penki šimtai, iš kurių šešiasdešimt vienas buvo duoklė VIEŠPAČIUI. 40 Asmenų buvo šešiolika tūkstančių, iš kurių trisdešimt du asmenys buvo duoklė VIEŠPAČIUI. 41 Mozė duoklę – atnašą VIEŠPAČIUI atidavė kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

42 O izraeliečių pusė – Mozės atidėtoji nuo ėjusių į karo žygį vyrų – 43 ta bendrijos pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų, 44 trisdešimt šeši tūkstančiai jaučių, 45 trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų 46 ir šešiolika tūkstančių asmenų. 47 Nuo izraeliečių pusės Mozė paėmė po vieną iš kiekvienų penkiasdešimties asmenų bei gyvulių ir atidavė juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

48 Tada atėjo pas Mozę vadai, vedę kariuomenės tūkstančius, tūkstantininkai ir šimtininkai. 49 „Mes, tavo tarnai, – tarė jie Mozei, – suskaičiavome mums pavestus kareivius, nė vieno iš mūsiškių netrūksta. 50 Todėl mes atnešėme VIEŠPATIES atnašą, ką kiekvienas mūsų aptiko, – auksinius daiktus,[i6] antrankovius ir apyrankes, antspaudo žiedus, auskarus ir karolius, – kad būtų atliktas permaldavimas už mus VIEŠPATIES akivaizdoje“. 51 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą, visokeriopus dirbinius. 52 Visas jų paaukotas atnašos auksas buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių. 53 O žygyje dalyvavusieji kareiviai karo laimikį pasilaikė sau. 54 Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auksą iš pareigūnų, {vedusių} tūkstančius ir šimtus, ir įnešė jį į Susitikimo palapinę kaip priminimą izraeliečių labui VIEŠPATIES akivaizdoje.

  
Išnašos:
1Sk 31,1-31,54: Pasakojimas apie Izraelio santykius su Midjanu, nutrauktas Sk 25,18, vėl tęsiamas.
2Sk 31,8: Šie penki Midjano karaliai Joz 13,21 tekste yra vadinami Midjano didžiūnais, Sihono vasalais.
3Sk 31,17: Užuominų apie midjaniečius yra ir iš vėlesnių laikų: žr. Ts 6-8; 1 Kar 11,18; Iz 60,6. Čia aprašomas išpuolis buvo prieš midjaniečius, gyvenusius tuo metu arti izraeliečių stovyklos.
4Sk 31,23: ... pvalymo vandeniu: vandeniu, maišytu su žalos telyčios pelenais, kuris aprašomas Sk 19,1-22.
5Sk 31,27: ... grobį padalykite lygiai: apie panašų grobio padalijimą rašo 1 Sam 30,24. Duoklė nuo nedalyvavusiųjų mūšyje grobio dalies yra dešimteriopai didesnė, negu duoklė nuo kareivių dalies.
6Sk 31,50: Kai kurių šių auksinių daiktų išvaizda ir paskirtis nėra žinoma.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 31