1 O Balaamas, matydamas, kad VIEŠPAČIUI buvo malonu laiminti Izraelį, nebėjo, kaip anksčiau, ieškoti ženklų, bet atgręžė veidą dykumos link. 2 Balaamas, pakėlęs akis, matė Izraelį, gyvenantį stovykloje, giminė prie giminės. Tada, Dievo dvasios apimtas, 3 jis ištarė pranašavimą, sakydamas: „Beoro sūnaus Balaamo žodis, – žodis žmogaus, kuriam atvertos akys, 4 žodis girdinčio Dievo žodžius, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčia, bet atmerktomis akimis. 5 Kokios puikios tavo palapinės, Jokūbai, tavo buveinės, Izraeli! 6 Tarsi toli besitęsiantys palmių miškeliai, tarsi sodai prie upės, tarsi VIEŠPATIES pasodintas alavijas, tarsi kedrai prie vandens! 7 Vanduo liesis iš jo kibirų, sėklą jis sės drėgnuose laukuose; jo karalius bus iškilesnis už Agagą, bus išaukštinta jo karalystė. 8 Dievas, vedantis jį iš Egipto, jam yra tarsi laukinio jaučio ragai. Jis suris sau priešingas tautas, sutrupindamas jų kaulus, perverdamas juos savo strėlėmis. 9 Pritūpęs jis guli tarsi liūtas ir liūtė. Kas išdrįs jį prikelti? Palaimintas, kas tave laimina, prakeiktas, kas tave keikia“. 10 Tada Balakas, įniršęs ant Balaamo, suplojo delnais[i1] ir tarė Balaamui: „Aš pašaukiau tave prakeikti mano priešų, o štai tu juos palaiminai jau tris kartus. 11 Pradink iš čia! Eik namo! Sakiau: 'Gausiai tau atlyginsiu', – tačiau VIEŠPATS neleido tau jokio atlygio duoti“. 12 Balaamas atsakė Balakui: „Argi neįspėjau tavo pasiuntinių, siųstų pas mane: 13 'Nors Balakas man duotų ir savo namus, pilnus sidabro bei aukso, aš negalėčiau savo ruožtu, eidamas prieš VIEŠPATIES žodį, padaryti nei gero, nei blogo. Ką VIEŠPATS sako, tai turiu pakartoti'?“ Ketvirtasis pranašavimas 14 „O dabar, kai aš grįžtu pas savo tautą, leisk man įspėti tave, ką ši tauta padarys tavo tautai ateinančiomis dienomis“. 15 Tad jis ištarė savo pranašavimą: „Žodis Beoro sūnaus Balaamo, žodis žmogaus, kuriam atvertos akys, 16 žodis girdinčio Dievo žodžius, gaunančio žinojimą iš Aukščiausiojo, matančio regėjimą iš Visagalio, parpuolusio kniūbsčia, bet atmerktomis akimis. 17 Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė[i2] patekės iš Jokūbo, skeptras[i3] pakils iš Izraelio, kuris nualins Moabo pasienio sritis ir visų Seto vaikų[i4] žemę. 18 Edomas taps pavaldus, Seiras – jo priešų nuosavybė, o Izraelis bus pergalingas. 19 Iš Jokūbo kils valdovas ir sunaikins išlikusius Ire“. 20 Išvydęs Amaleką, ištarė savo pranašavimą, sakydamas: „Amalekas – tautų pirmasis,[i5] bet jo likimas – amžina pražūtis“. 21 Išvydęs kenitus,[i6] ištarė savo pranašavimą, sakydamas: „Nors tavo buveinė ir yra saugi ir tavo lizdas sukrautas uoloje, 22 betgi Kainas bus sunaikintas, kai Asšūras paims tave į nelaisvę“. 23 [i7]Vėl jis ištarė savo pranašavimą, tardamas: „Deja! Kas liks gyvas, kai šitai padarys Dievas? 24 Atplauks laivai iš Kitimų ir pavergs Asšūrą ir Eberą. Jis irgi žus amžinai“. 25 Tada Balaamas pakilo ir sugrįžo į savo vietą. Ir Balakas nuėjo savo keliu. |