|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Skaičių knyga | Skyrius: |  | 20 |  |
| | Skaičių knyga | | | | | Sk 20 | Mirjamos mirtis 1 Pirmą mėnesį[i1] izraeliečiai – visa bendrija – atėjo į Zino dykumą. Žmonės apsistojo Kadeše. Ten numirė Mirjama ir ten buvo palaidota. Vandens stoka Kadeše 2 Bendrija neturėjo vandens. Todėl jie susibūrė prieš Mozę ir Aaroną. 3 Žmonės ginčijosi su Moze, sakydami: „Verčiau mes būtume žuvę, kai mūsų giminės žuvo VIEŠPATIES akivaizdoje! 4 Kodėl atvedėte VIEŠPATIES bendriją į šią dykumą mums ir mūsų galvijams numirti? 5 Kodėl išvedėte mus iš Egipto, kad atvestumėte mus į šią baisią vietą, kur nėra nei grūdų, nei figų, nei vynmedžių, nei granatmedžių? Nėra net vandens atsigerti!“ 6 Mozė ir Aaronas, paėję nuo bendrijos prie Susitikimo palapinės angos, parpuolė kniūbsti. Jiems pasirodė VIEŠPATIES šlovė. 7 VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 8 „Paimk lazdą, surink bendriją, tu ir tavo brolis Aaronas, ir, jiems matant, įsakykite uolai duoti vandens. Taip jūs duosite jiems vandens iš uolos ir pagirdysite bendriją ir jų galvijus“. 9 Mozė tad paėmė lazdą, buvusią VIEŠPATIES akivaizdoje, kaip jis buvo jam įsakęs. 10 Mozė ir Aaronas surinko bendriją ties uola ir jiems tarė: „Klausykitės jūs, maištininkai! Argi gausime jums vandens iš šios uolos?“ 11 Tada Mozė pakėlė ranką ir sudavė du kartus lazda[i2] į uolą. Pasipylė vandens srautas, atsigėrė bendrija ir jų galvijai. 12 [i3]Bet VIEŠPATS tarė Mozei ir Aaronui: „Kadangi judu netikėjote, kad aš galiu patvirtinti savo šventumą izraeliečių akyse, todėl judu neįvesite šios bendrijos į kraštą, kurį aš jiems daviau“. 13 Tai buvo vanduo Meribos, kur izraeliečiai barėsi su VIEŠPAČIU ir per kurį VIEŠPATS patvirtino savo šventumą. | | | | | Išnašos: | | 1 | Sk 20,1: Pirmą mėnesį ... : mes lauktume užuominos apie tikslesnę įvykio datą – dieną ir metus (po išėjimo iš Egipto). Panašiai datuojami įvykiai ir kitose vietose: Sk 1,1; 10,11; 33,38; Įst 1,3. Turbūt izraeliečiai į Kadešą atkeliavo trečiaisiais metais po išėjimo iš Egipto. Žr. Įst 1,46. Zin{o} dykuma: tyrai su keliomis vešliomis oazėmis į pietvakarius nuo Negyvosios jūros. Žr. Sk 13,21 paaiškinimą. | | 2 | Sk 20,11: ... du kartus: turbūt dėl to, kad netikėjo, jog stebuklas gali įvykti po pirmojo sudavimo. Žr. 12-ąją eilutę. | | 3 | Sk 20,12-20,13: Mozės ir Aarono nuodėmė buvo abejojimas Dievo gailestingumu nuolat maištaujančiai tautai. ... galiu patvirtinti savo šventumą: šventą Dievo galybę ir šlovę. Užuomina į oazės vardą Kadeš{ą}, reiškiantį pašventintą, šventą {vietą}. Meriba yra hebrajiškas vietovardis, kuris reiškia Barnio {vietą}. Žr. Iš 17,7. | | 4 | Sk 20,14: ... tavo brolis Izraelis: edomiečiai buvo Esavo, Jokūbo brolio, palikuonys. Jų kraštas, į pietryčius nuo Negyvosios jūros, buvo vadinamas dar ir Seir{u}. Žr. Pr 25,24-34; 36,1.8-9. | | 5 | Sk 20,17: ... Karaliaus vieškeliu: svarbus kelias nuo šiaurės į pietus aukštumose palei Negyvąją jūrą. Senovėje jis buvo karavanų ir kariuomenių kelias. Vėliau romėnai jį pagerino. Ir nūdien dar galima jį atpažinti. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Skaičių knyga | Skyrius: | | 20 | |
|
|
|
|
