¹ Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Paliepk kunigo Aarono sūnui Eleazarui išrinkti smilkytuvus iš žarijų ir išžarstyk ugnį toli į visas puses. ³ Juk šių nusidėjėlių smilkytuvai tapo šventi jų mirties kaina. Tebūna jie perkalti į skardą aukurui apdengti, nes, kartą panaudoti VIEŠPAČIUI atnašauti, jie tapo šventi. ^[i1]Tebūna jie tad izraeliečiams įspėjimo ženklas. ⁴ Kunigas Eleazaras surinko atnašos metu sudegusiųjų varinius smilkytuvus ir perkalė juos į skardą aukurui apdengti, ⁵ kaip VIEŠPATS buvo paliepęs per Mozę. Tai turėjo būti priminimas izraeliečiams, kad joks pašalietis, – kas nėra iš Aarono palikuonių, – nesiartintų atnašauti smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje ir nenukentėtų kaip Korahas ir jo būrys. ⁶ Tačiau rytojaus dieną visa izraeliečių bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną, sakydami: „Jūs užmušėte VIEŠPATIES žmones“. ⁷ Bendrijai prieš juos susibūrus, Mozė ir Aaronas pasuko Susitikimo palapinės link. Žiūri, ją dengia debesis ir pasirodo VIEŠPATIES šlovė. ⁸ Kai Mozė ir Aaronas priėjo prie Susitikimo palapinės priekio, ⁹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁰ „Pasitraukite iš šios bendrijos, kad galėčiau juos tuojau pat sunaikinti“. Jiedu parpuolė kniūbsčia. ¹¹ Mozė tarė Aaronui: „Paimk savo smilkytuvą, įdėk į jį ugnies nuo aukuro, užberk ant jos smilkalų, skubėk su juo pas bendriją ir atlik už juos permaldavimą. VIEŠPATIES pyktis atėjo, maras jau siaučia“. ¹² Aaronas paėmė smilkytuvą, kaip Mozė buvo jam paliepęs, nubėgo į susibūrusiųjų vidurį, kur jau siautė maras. Užbėręs smilkalų, jis atliko permaldavimą už žmones ¹³ ir atsistojo tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Maras buvo sutramdytas. ¹⁴ Mirusiųjų maru buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant tų, kurie mirė su Korahu. ¹⁵ Kai maras buvo sutramdytas, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės angos.

Aarono lazda

¹⁶ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁷ „Kalbėk izraeliečiams ir gauk iš jų dvylika lazdų,^[i2] iš visų jų protėvių namų vadų, po vieną kiekvieniems protėvių namams. Įrašyk kiekvieno vyro vardą ant jo lazdos. ¹⁸ Aarono vardą įrašyk ant Levio lazdos,^[i3] nes ir Levio protėvių namų galva turės lazdą. ¹⁹ Padėsi jas Susitikimo palapinėje priešais Sandoros įsakymus, kur aš susitinku su tavimi. ²⁰ Lazda vyro, kurį išsirinkau, išskleis pumpurus. Taip sustabdysiu izraeliečių murmėjimus, kai jie nuolat murma prieš jus“. ²¹ Mozė tai persakė izraeliečiams. Jų vadai davė jam po lazdą kiekvienam protėvių namų vadui, iš viso dvylika lazdų. Tarp jų buvo ir Aarono lazda. ²² Mozė padėjo lazdas priešais VIEŠPATĮ Sandoros įsakymų palapinėje.

²³ Kai rytojaus dieną Mozė įėjo į Sandoros įsakymų palapinę, žiūri, Levio namų Aarono lazda buvo išsprogusi, – išskleidusi ne tik pumpurus, bet ir pražydusi, net su prinokusiais migdolais. ²⁴ Tada Mozė išnešė visas lazdas iš VIEŠPATIES akivaizdos visiems izraeliečiams. Jie apžiūrėjo ir kiekvienas vyras pasiėmė savo lazdą. ²⁵ O VIEŠPATS tarė Mozei: „Aarono lazdą vėl padėk priešais Sandoros įsakymus, kad būtų laikoma kaip pamoka maištininkams, kad nurimtų jų murmėjimai prieš mane ir nenumirtų“. ²⁶ Tai Mozė ir padarė. Lygiai kaip VIEŠPATS įsakė Mozei, taip jis padarė.

²⁷ O izraeliečiai sakė Mozei: „Štai mes žūstame! Esame žuvę, mes visi esame žuvę! ²⁸ Kas vos prieiti drįsta prie VIEŠPATIES Padangtės, miršta. Argi turėsime mes visi žūti?“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>