¹ Kiekvienas draugas sako: „Ir aš esu tavo bičiulis“;

tačiau kai kurie jų tik pasivadina draugais.

² Argi tai ne mirtinas skausmas,

kai širdies draugas tampa priešu?

³ Deja, palinkime į pikta!^[i1] Kodėl buvai sukurtas

apgaule apdengti žemės veidą?

⁴ Būna bičiulių, kurie sveikina draugą, lydimą laimės,

bet, ištikus vargui, nuo jo nusisuka.

⁵ Būna bičiulių, kurie dalijasi draugo triūsu dėl valgio,

bet mūšyje jie neša jo skydą.

⁶ Neužmiršk savo bičiulio mūšio metu

ir grobį dalydamas jo neaplenk.

Patarėjai

⁷ Kiekvienas patarėjas nurodo kelią,

bet kai kurie jų pataria tik sau.

⁸ Klausykis patarėjo atsargiai,

sužinok iš pradžių, kokia jam iš to nauda,

nes save patį jis turi galvoje.

Jis gali mesti kaulelius tavo nenaudai

⁹ ir tau sakyti: „Tavo kelias geras“,

o paskui laikytis nuošalėje,

žiūrėdamas, kas tau nutiks.

¹⁰ Nesitark su žmogumi, kuris į tave šnairomis žiūri;

slėpk savo ketinimus nuo tau pavydinčių.

¹¹ Nesitark su moterimi apie jos varžovę

ar su bailiu apie karą,

su pirkliu apie verslą

ar su pirkėju apie prekės vertę,

su šykštuoliu apie dosnumą

ar su negailestingu žmogumi apie gerumą,

su tinginiu apie bet kokį darbą

ar su tų metų samdiniu apie kitų metų sėją,

su tingiu vergu apie didelę užduotį –

nekreipk jokio dėmesio į jų duodamą patarimą!

¹² Geriau bendrauk su teisiu žmogumi,

kuris tikrai įsakymų laikosi,

kuris yra tos pačios minties kaip tu

ir kuris tau padės, jeigu suklupsi.

¹³ Tuomet įsiklausyk ir į savo širdies patarimą,

nes nėra nė vieno kito, tau ištikimesnio už ją.

¹⁴ Juk kartais žmogaus širdis

gali daugiau pasakyti apie jo būklę,

negu sargybos bokšte sėdintys septyni sargai.

¹⁵ Bet visų pirma melskis Aukščiausiajam,

kad vestų tave tiksliu tiesos keliu.

Tikra ir klaidinga išmintis

^16 [i2]Žodis yra kiekvieno darbo pradžia,

o svarstymas – kiekvieno veiksmo.

¹⁷ Viso elgesio šaknis yra širdis, –

keturias šakas ji želdina:

¹⁸ gėrį ir blogį, gyvenimą ir mirtį, –

jų vispusis valdovas yra liežuvis.

¹⁹ Žmogus gali būti sumanus ir daugeliui naudingas,

tačiau sau pačiam kvailas.

²⁰ Ir sumanus žmogus skurs, neturėdamas ko valgyti,

jeigu jo žodžiai bus atmetami.

²¹ Kadangi VIEŠPATS nesuteikė jam dovanos patraukti,

jam trūksta vispusės išminties.

²² Kai žmogus yra išmintingas savo naudai,

jo sveiko proto vaisiai bus jame matomi.

²³ Kai išmintingas žmogus moko savo tautą,

jo sveiko proto vaisiai yra ilgalaikiai.

²⁴ Išmintingas žmogus bus apibertas gyriumi,

kas tik jį matys, vadins laimingu.

²⁵ Žmogaus gyvenimo dienos yra ribotos,

bet Izraelio dienos be skaičiaus.

²⁶ Žmogus, išmintingas savo tautos naudai,

laimi garbės paveldą, ir jo vardas gyvas amžinai.

Nuosaikumas prie stalo

^27 [i3]Mano vaike, valdyk save per visą gyvenimą;

žiūrėk, kas tau kenksminga, ir sau to neleisk.

²⁸ Juk ne kiekvienas maistas yra visiems geras,

ne visi valgiai tinka kiekvienam skoniui.

²⁹ Nesigodėk kiekvieno skanėsto

ir nevalgyk be saiko geriausių valgių.

³⁰ Juk persivalgymas atneša ligą,

o besaikis valgymas sukelia vėmimą.

³¹ Nuo persivalgymo daugelis nusigalavo,

bet saikus žmogus prailgina savo gyvenimą.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>