¹ Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tai darys,

ir kas laikosi Įstatymo, ateis pas Išmintį.

² Ji išeis kaip motina jo pasitikti

ir tartum jauna nuotaka jį priims.

³ Penės jį supratimo duona

ir girdys jį išminties vandeniu.

⁴ Ja jis remsis ir neparpuls,

ja pasitikės ir nebus sugėdintas.

⁵ Jinai išaukštins jį virš jo bendrų,

atvers jam burną sueigoje.

⁶ Džiaugsmo ir džiugesio vainiką jis ras

ir amžiną vardą jis paveldės.

⁷ Neverti žmonės jos neįsigis

nei nusidėjėliai jos nematys.

⁸ Toli nuo nedorėlių ji laikosi,

melagiai niekad apie ją neprisimins.

⁹ Prastai skamba šlovės giesmė nusidėjėlio lūpose,

nes ji nebuvo jam VIEŠPATIES suteikta.

¹⁰ Juk išmintingųjų liežuviu šlovės giesmė

turi būti tariama,

ir pats VIEŠPATS ją įkvepia.

Laisva valia ir atsakomybė

^11 [i1]Nesakyk: „VIEŠPATS kaltas, kad aš nusidėjau“, –

nes jis nedaro, ko nekenčia.

¹² Nesakyk: „Jis mane paklaidino“, –

nes jam nusidėjėlių nereikia.

¹³ Visko, kas nedora, VIEŠPATS nekenčia;

nė vienas to nenori, kas pagarbiai bijo Dievo.

¹⁴ Kai Dievas pradžioje žmogų sukūrė,

jis davė jam galią laisvai pasirinkti.

¹⁵ Jei pasirenki, tu pajėgi laikytis įsakymų

ir ištikimai vykdyti jo valią.

¹⁶ Jis padėjo prieš tave ugnį ir vandenį;

tiesk ranką į tą, kurį tu pasirenki.

¹⁷ Prieš kiekvieną žmogų yra gyvenimas ir mirtis,

ką žmogus pasirenka, tai bus jam duota.

¹⁸ Juk didi yra VIEŠPATIES išmintis;

jis galingas darbais ir regi visa.

¹⁹ Dievo akys regi visa, ką jis yra sukūręs,

jis supranta kiekvieną žmogaus veiksmą.

²⁰ Nė vienam jis nėra įsakęs nedorai elgtis,

niekam jis nėra leidęs nusidėti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>