^1 [i1]Kas paliečia dervą, susitepa;

kas bendrauja su įžūliu žmogumi, išmoksta jo kelių.

² Kam gi imtis naštos, kuri tau per sunki;

kam gi bendrauti su žmogumi,

kuris yra už tave galingesnis ir turtingesnis?

Kaipgi gali molinis puodas bendrauti su geležiniu katilu?

Kai jiedu vienas į kitą atsimuš, iš puodo liks šukės.

³ Turtuolis pasielgia nedorai ir giriasi,

vargšas patiria skriaudą ir turi atsiprašyti.

⁴ Kol būsi turtuoliui naudingas, jis tavimi pasinaudos,

bet kai tu būsi pervargęs, jis tave pamirš.

⁵ Kol tu šį tą turi, jis maloniai kalbėsis su tavimi

ir šypsniu laimės tavo pasitikėjimą.

⁶ Kai tu būsi jam reikalingas, jis tave apgaus,

tau šypsosis ir tave drąsins,

tau mandagiai kalbės ir klaus: „Ko tau reikia?“

⁷ Jis paikins tave savo skanėstais,

kol paliks tave be nieko du ar tris kartus,

o galop jis pasijuoks iš tavęs.

Jei paskui jam pasitaikys tave sutikti,

jis praeis pro šalį ir kraipys galvą: kas tu toks.

⁸ Saugokis, kad nebūtumei apgautas

ir pažemintas per savo kvailumą.

⁹ Kai esi didiko kviečiamas, būk santūrus,

ir tave jis kvies primygtiniau.

¹⁰ Nebūk su juo per įkyrus, kad nenusibostumei;

nebūk nei per daug atokus, kad neliktumei užmirštas.

¹¹ Nebandyk elgtis su juo kaip su sau lygiu

ir nepasitikėk jo ilgom šnekom,

nes jis tave bandys, traukdamas iš tavęs žodį,

ir, nors šypsodamas, jis tave tirs.

¹² Negailestingas žmogus, neišlaikantis tavo paslapčių,

jis nepagailės tau nei žalos, nei kalėjimo.

¹³ Būk atsargus ir rūpinkis,

nes bendrauji su savo pražūtimi.

¹⁴ {Jei miegodamas girdi šiuos dalykus, atsibusk!

Visa gyvastimi mylėk VIEŠPATĮ

ir šaukis jo, kad išsigelbėtumei.}

¹⁵ Kiekvienas gyvūnas myli į save panašų

ir kiekvienas žmogus – žmogų kaip save patį.

¹⁶ Visi gyvūnai bendrauja su panašiais į save,

ir žmonės laikosi išvien su panašiais į save.

¹⁷ Ką bendra turi su ėriuku?

Ne daugiau bendra turi nusidėjėlis su teisiuoju.

^18 [i2]Argi gali būti santaika tarp hienos ir šuns?

Ir kokia bičiulystė tarp turtingo ir vargšo?

¹⁹ Laukiniai asilai dykumoje yra liūto grobis;

panašiai vargšai yra ganykla turtingiesiems.

²⁰ Išdidus žmogus bjaurisi nusižeminimu;

panašiai turtuolis bjaurisi vargšais.

²¹ Kai turtuolis suklumpa, jį pakelia draugai,

o kai vargšas parpuola, jį net draugai atstumia.

²² Kai turtuolis kalba, daugelis jam pritaria,

nors ir nesąmones paistytų, jis yra giriamas.

Kai vargšas kalba, iš jo juokiamasi,

nors jis protingai šneka, nekreipiama į jį dėmesio.

²³ Turtuolis kalba, visi tyli,

jo išmintį jie kelia į padanges.

Vargšas kalba, klausiama: „Kas jis per vienas?“

Jei jis sukluptų,^[i3] jį dar pastums.

²⁴ Turtai yra geri, jeigu jie nėra nuodėmingi;

neturtas yra blogis pagal išpuikėlių matą.

²⁵ Žmogaus širdis atmaino jo veidą

arba į gera, arba į pikta.

²⁶ Laimingos širdies ženklas yra linksmas veidas;

kurti patarles – varginanti užduotis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>