1 [i1]Jei darai gera, žinok, kam tai darai, ir bus tau dėkojama už tavo gerus darbus. 2 Daryk gera teisiajam ir gausi atlyginimą – jei ne iš jo paties, tai tikrai iš VIEŠPATIES. 3 [i2]Be padėkos lieka žmogus, kuris remia nedorėlius, ir žmogus, kuris neduoda išmaldos. 4 Duok pamaldžiam žmogui, bet nepadėk nusidėjėliui. 5 Daryk gera niekinamam žmogui, bet neduok nieko įžūliam. Sulaikyk jam ginklus, neapginkluok jo mūšiui, nes jais tave jis pavergtų. Tuomet gautumei dvigubai pikto už visa gera, kurį jam darai. 6 Juk ir Aukščiausiasis nekenčia nusidėjėlių ir bausme ištiks nedorėlius. 7 Duok geram žmogui, bet nepadėk nusidėjėliui. 8 [i3]Gerovėje draugų negalima pažinti, nelaimės dieną priešas neišliks pasislėpęs. 9 Žmogaus priešai yra draugiški, kai jam sekasi, bet nelaimės dieną žmogaus draugas dingsta. 10 Niekad nepasitikėk savo priešu, nes jo nedorumas yra kaip rūdys ant bronzos. 11 Net jeigu jis ir nusižemina bei ateina nusilenkęs, būk su juo santūrus ir atsargus. Elkis su juo, tarsi šveistum bronzinį veidrodį,[i4] kad rūdys jo visai neaptrauktų. 12 Neleisk jam šalia savęs stovėti, kad jis tavęs nenustumtų ir tavo vietos neužimtų. Neleisk jam sėstis savo dešinėje, kad jis kartais neužsigeistų tavo kėdės, o tu pagaliau mano žodžių tiesą suvoktum dejuodamas, kad įspėjimo nepaisei. 13 Kas gailisi gyvatės įgelto kerėtojo ar prie laukinių žvėrių lendančių žmonių? 14 Taip yra ir su žmogumi, kuris bendrauja su nusidėjėliu ir įsivelia į jo nuodėmes. 15 Kurį laiką tave jis paremia, bet jei tu paslystum, prie tavęs neliks. 16 Lūpomis priešas maloniai kalba, bet širdyje jis rengiasi tave įstumti į duobę. Nors priešas rodo pilnas ašarų akis, bet, progai pasitaikius, jam tavo kraujo niekad nebus gana. 17 Jei nelaimė tave ištinka, po ranka jį rasi, bet, apsimesdamas norįs padėti, jis tau koją pakiš. 18 Tada jis galvą kraipys, rankomis plos, pakartotinai švilptelės ir savo tikrą veidą parodys. | 
