BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 20 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Siracido knygaSkyrius: 10

 Siracido knyga
  
Sir 10

1 Išmintingas valdovas auklėja savo tautą,

ir protingo žmogaus valdymas yra gerai sutvarkytas.

2 Koks tautos valdovas, tokie ir jo pareigūnai;

koks miesto valdytojas, tokie ir visi jo gyventojai.

3 Neišauklėtas karalius žudo savo tautą,

o didžiūnų sumanumu miestas auga.

4 Žemės valdymas yra VIEŠPATIES rankoje, –

jis pažadina jai kiekvienu laiku tinkamą valdovą.

5 Žmogaus laimė yra VIEŠPATIES rankoje,

jis suteikia savo didybę įstatymų leidėjui.

6 [i1]Kad ir kokią patirtum skriaudą,

nedaryk artimui žalos, neik įžūlumo taku.

7 Įžūlumas yra šlykštus VIEŠPAČIUI ir žmonėms,

smurto nusikaltimu abu bjaurisi.

8 Valdžia perkeliama iš tautos į tautą

dėl neteisingumo, įžūlumo ir turtų.

9 [i2]Kaip gali dulkės ir pelenai būti išdidūs?

Net gyvam esant žmogaus kūnas irsta.

10 Menka liga – gydytojas juokauja;

šiandien karalius, o rytoj negyvas.

11 Žmogus miręs paveldi puvimą:

puvėsius, gniūsus, kirmėles.

12 Žmogaus puikybės pradžia yra nusisukimas nuo VIEŠPATIES

ir širdies nugręžimas nuo savo Kūrėjo.

13 Juk puikybės jūra yra nuodėmė,

kas jos laikosi, skleidžia bjaurias ydas.

Užtat VIEŠPATS siunčia jiems negirdėtas nelaimes

ir juos visiškai sunaikina.

14 VIEŠPATS sugriauna valdovų sostus,

jų vietoje nusižeminusius sodina į sostą.

15 VIEŠPATS išrauna tautas iš šaknų

ir jų vietoje pasodina kukliuosius.

16 VIEŠPATS tyrais paverčia tautų žemę

ir sunaikina jas iš pačių pamatų.

17 Kai kurias sunaikinti jis perkelia kitur, –

jis išdildo jų prisiminimą žemėje.

18 Mirtingųjų puikybė nebuvo sukurta

nei gimusių iš moterų – nuožmus pyktis.

Tikroji garbė

19 [i3]Kieno palikuonys yra verti pagarbos?

Žmonių palikuonys.

Kurie palikuonys yra verti

pagarbos?

Tie, kurie pagarbiai VIEŠPATIES bijo.

Kieno palikuonys nėra verti pagarbos?

Žmonių palikuonys.

Kurie palikuonys nėra verti pagarbos?

Tie, kurie laužo įsakymus.

20 Šeimos nariams jų galva yra vertas pagarbos,

o pagarbiai VIEŠPATIES bijantys –

verti pagarbos jo akyse.

21 {Pagarbiai bijok VIEŠPATIES, būsi priimtas;

būk užsispyręs ir išpuikęs, būsi atmestas.}

22 Ar tai būtų įnamis, ar pakeleivis,

svetimšalis ar vargšas, –

jų garbė yra pagarbi VIEŠPATIES baimė.

23 Neteisinga niekinti žmogų,

kuris yra išmintingas, bet vargšas,

nei tinka gerbti žmogų, kuris yra nusidėjėlis.

24 Didžiūnas, teisėjas ir valdovas yra gerbiami,

bet nė vienas jų nėra didesnis už žmogų,

kuris pagarbiai VIEŠPATIES bijo.

25 Kai laisvi žmonės patarnaus protingam vergui,

protingas žmogus dėl to nesiskųs.

26 Nevaidink išmintingo, darydamas kas užeina,

nesigirk, įpuolęs į vargą.

27 Geriau darbštus žmogus, kuris visko apsčiai turi,

negu pagyrūnas, kuriam trūksta duonos.

28 Mano vaike, gerbk save nuolankiai,

vertink save, kaip užsitarnauji.

29 Kas teisins žmogų, kuris save pasmerkia?

Kas gerbs žmogų, kuris save teršia?

30 Vargšas yra gerbiamas už savo išmintį,

kaip turtuolis yra gerbiamas dėl savo turtų.

31 Gerbiamas vargšas,

o dar labiau turtais pertekęs žmogus!

Niekinamas turtais pertekęs žmogus,

dar labiau vargšas!

  
Išnašos:
1Sir 10,6-10,18: Pasididžiavimas, rodomas įžūlumu ir puikybe, yra netikra žmogaus laikysena ir nepatinka nei Dievui, nei žmonėms. Ji remiasi dulkėmis ir pelenais (6-11 eilutės). Ji yra nuodėmė (12-13 eilutės), kadangi paneigia Dievui priklausančią šlovę. Be abejo, Siracidas turėjo omenyje ne tik paprastus žmones, bet ir kai kuriuos Ptolemėjų bei Seleukidų karalius.
2Sir 10,9-10,10: Žmogus fiziškai genda net būdamas gyvas: mažas negalavimas šiandien gali atnešti mirtį rytoj. Gyvenimo trapumas nepalieka vietos puikybei.
3Sir 10,19-11,6: Nepaisant visuomeninių užkardų, tikros pagarbos tarp žmonių ištaka yra pagarbi Dievo baimė ir tikroviškas savęs vertinimas. Viešpats išaukština kukliuosius ir engiamuosius; laužantieji įsakymus užsitraukia gėdą ir nėra verti pagarbos.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 10