1 Visa[i1] išmintis[i2] ateina iš VIEŠPATIES, ir jame ji pasilieka amžinai. 2 Pajūrio smiltis, lietaus lašus, amžinybės dienas – kas gali juos suskaičiuoti? 3 Dangaus aukštį, žemės plotį, bedugnės gelmes – kas gali juos ištirti? 4 Anksčiau už visa kita išmintis buvo sukurta; nuo amžių jos išmani įžvalga. { 5 Išminties šaltinis – aukštybių Dievo žodis, ir jos upeliukai – amžini įsakymai.} 6 Išminties šaknis – kam buvo apreikšta? Kas žino jos išmaningumą? 7 Tėra tik vienas, išmintingas, šiurpą keliantis, savo soste sėdintis 8 VIEŠPATS. Jis sukūrė ją, apžiūrėjo ją ir apsvarstė. 9 Jis paskleidė ją ant visų savo darbų – ant kiekvieno gyvo kūrinio pagal savo dosnumą, apliejo ja jį mylinčius. Pagarbi Dievo baimė 10 [i3]Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra garbė ir pasididžiavimas, laimė ir šventės džiugesio vainikas. |