¹ Visa^[i1] išmintis^[i2] ateina iš VIEŠPATIES,

ir jame ji pasilieka amžinai.

² Pajūrio smiltis, lietaus lašus,

amžinybės dienas – kas gali juos suskaičiuoti?

³ Dangaus aukštį, žemės plotį,

bedugnės gelmes – kas gali juos ištirti?

⁴ Anksčiau už visa kita išmintis buvo sukurta;

nuo amžių jos išmani įžvalga.

{ ⁵ Išminties šaltinis – aukštybių Dievo žodis,

ir jos upeliukai – amžini įsakymai.}

⁶ Išminties šaknis – kam buvo apreikšta?

Kas žino jos išmaningumą?

⁷ Tėra tik vienas, išmintingas, šiurpą keliantis,

savo soste sėdintis

⁸ VIEŠPATS. Jis sukūrė ją,

apžiūrėjo ją ir apsvarstė.

⁹ Jis paskleidė ją ant visų savo darbų –

ant kiekvieno gyvo kūrinio pagal savo dosnumą,

apliejo ja jį mylinčius.

Pagarbi Dievo baimė

^10 [i3]Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra garbė ir pasididžiavimas,

laimė ir šventės džiugesio vainikas.

¹¹ Pagarbi VIEŠPATIES baimė sušildo širdį,

duodama ir linksmumo, ir džiaugsmo, ir ilgą gyvenimą.

¹² Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tam viskas gerai baigsis;

mirties dieną jis bus laimingas.

¹³ {Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra VIEŠPATIES dovana;

meilei jis padaro tvirtus takus.}

¹⁴ Pagarbiai bijoti VIEŠPATIES yra pradžia išminties, –

sukuriama ji ištikimiesiems dar jų motinos įsčiose.

¹⁵ Ji yra žmonijos amžini pamatai

ir jų palikuonims ji liks ištikima.

¹⁶ Išminties pilnatvė yra pagarbi VIEŠPATIES baimė;

mirtinguosius savo vaisiais ji apsvaigina.

¹⁷ Visus savo namus ji pripildo rinktinių valgių

ir svirnus – savo pjūties derliaus.

¹⁸ Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra išminties vainikas:

ji leidžia klestėti ramybei ir sveikatai.

¹⁹ Ji apipila žinojimu ir įžvalgiu supratimu

didžiai pagerbia tuos, kurie jos laikosi.

²⁰ Išminties šaknis – pagarbiai bijoti VIEŠPATIES,

o jos šakos – ilgas gyvenimas.

²¹ {Pagarbi VIEŠPATIES baimė toli nuveja nuodėmę;

būdama su žmogumi, ji nugręžia {Dievo} pyktį.}

Kantrumas ir savitvarda

^22 [i4]Neteisingas pyktis negali būti pateisintas,

nes pyktis stumia žmogų į pražūtį.

²³ Kantrus žmogus palaukia ramiai valandėlę,

ir tuomet jam sugrįžta rimtis.

²⁴ Valandėlę jis susilaiko netaręs žodžio,

o paskui daugelio lūpos skelbia jo sveiką nuovoką.

Išmintis ir dorumas

^25 [i5]Išminties aruoduose yra išmintingų patarlių,

bet nusidėjėlis bjaurisi pagarbia VIEŠPATIES baime.

²⁶ Jei trokšti išminties, laikykis įsakymų,

ir VIEŠPATS jos tau dosniai suteiks.

²⁷ Juk pagarbi VIEŠPATIES baimė yra išmintis ir drausmė,

o patiklus nusižeminimas jį džiugina.

²⁸ Nebūk neklusnus pagarbiai Dievo baimei

ir nesiartink prie jo dviveidiška širdimi.

²⁹ Nesielk veidmainiškai su žmonėmis

ir saugok savo lūpas.

³⁰ Neaukštink savęs, kad nenupultum

ir neužsitrauktum gėdos.

VIEŠPATS apreikš tavo paslaptis

ir parblokš tave bendruomenės sueigoje,

nes tu neatėjai su pagarbia VIEŠPATIES baime

ir tavo širdis buvo pilna vyliaus.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>