BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas romiečiamsSkyrius: 4

 Laiškas romiečiams
  
 Abraomo pavyzdys
  
Rom 4

Abraomas nuteisintas tikėjimu

1 O ką pasakysime gavus Abraomą – mūsų protėvį pagal kūną? 2 Jei Abraomas būtų buvęs nuteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik, žinoma, ne Dievui. 3 Bet ką sako Raštas? Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 4 Tam, kuris dirba, atlyginimas nelaikomas malone, bet prievole. 5 O tam, kuris nedirba, bet tiki tuo, kuris nuteisina bedievį, jo tikėjimas įskaitomas jam teisumu. 6 Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą:

7 Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti,

kurių nuodėmės uždengtos;

8 palaimintas vyras, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!

Abraomas ir apipjaustymas

9 Ar šis palaiminimas taikomas tik apipjaustytiesiems, ar ir neapipjaustytiesiems? Mes sakėme, kad Abraomui tikėjimas buvo įskaitytas teisumu. 10 Kokiu būdu? Jam esant apipjaustytam ar dar prieš apipjaustymą? – Ne po apipjaustymo, bet prieš tai. 11 Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas, 12 ir tėvu tiems apipjaustytiesiems, kurie ne tik apipjaustyti, bet ir vaikščioja pėdomis mūsų tėvo Abraomo, kuris tikėjo būdamas dar neapipjaustytas.

Abraomas ir Įstatymas

13 Ne įstatymu buvo paremtas Abraomui arba jo palikuonims[i1] duotas pažadas, kad paveldės pasaulį, bet tikėjimo teisumu. 14 Jei paveldėtojai tebūtų tie, kurie remiasi įstatymu,[i2] tai tikėjimas taptų tuščias, o pažadas liktų bevertis. 15 Juk įstatymą lydi rūstybė, o kur nėra įstatymo, ten nėra nė nusižengimo. 16 Taigi paveldėjimas priklauso nuo tikėjimo, kad tikrai būtų iš malonės ir kad pažadas būtų tikras visiems palikuonims, ne tik tiems, kurie remiasi įstatymu, bet ir tiems, kurie turi Abraomo tikėjimą. O jis yra visų mūsų tėvas, 17 kaip parašyta: Aš padariau tave daugelio tautų tėvu; – tėvas prieš Dievą, kuriuo jis tikėjo, kuris atgaivina numirusius ir iš nebūties pašaukia būti daiktus.

Abraomas – pavyzdys krikščionims

18 Nematydamas jokios vilties, Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu, kaip pasakyta: Tokia bus tavoji ainija. 19 Jis nesvyruodamas tikėjo, nors regėjo savo kūną jau apmirusį – jam buvo arti šimto metų – ir Saros įsčias apmirusias. 20 Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę 21 ir būdamas tikras, jog ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti. 22 Todėl jam tai buvo įskaityta teisumu.

23 Tačiau ne vien apie jį parašyta: Jam buvo įskaityta, 24 bet ir apie mus, – nes turės būti įskaityta ir mums, jei tikėsime tą, kuris prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti.

  
Išnašos:
1Rom 4,13: Palikuonys – visi, kurie tikėjimu gauna nuteisinimą.
2Rom 4,14: Kurie remiasi įstatymu – žydų tikėjimo išpažinėjai.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas romiečiamsSkyrius: 4