BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Laiškas romiečiamsSkyrius: 1

 Laiškas romiečiams
  
 LAIŠKO ĮŽANGA
  
Rom 1

Kreipimasis

1 [i1]Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktasis apaštalas[i2], išskirtas [skelbti] gerąją Dievo naujieną, 2 kurią Dievas buvo iš anksto pažadėjęs per savo pranašus šventuosiuose Raštuose. 3 O ji kalba apie jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo giminės, 4 šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.[i3] 5 Per jį esame gavę malonę ir apaštalo tarnystę, kad jo garbei skleistume tikėjimo klusnumą[i4] visose pagonių tautose. 6 Kartu ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti.

7 Visiems Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

  
Išnašos:
1Rom 1,1-1,7: Paulius apskritai laikydavosi senovės laiškų formuliaro. Pradžioje išvardijamas siuntėjas, adresatas (adresatai) ir pasisveikinama, o užbaigiama linkėjimais. Autoriaus parašo nebūdavo. Užtat Paulius, patvirtindamas laiško tikrumą, pabaigoje įrašydavo kelias eilutes savo ranka (plg. 2 Tes 3,17). Laiškus paprastai rašydavo specialistai raštininkai, labai dažnai praplėsdami bei išvystydami autoriaus mintis.
2Rom 1,1: Apaštalas – žydiškos kilmės terminas, reiškiantis kieno nors pasiuntinį, turintį siuntėjo įgaliojimus. Taigi apaštalas yra ne tik funkcijos sąvoka, bet ir autoriteto.
3Rom 1,4: Po prisikėlimo Kristus ir kaip žmogus naudojasi visa dieviška galybe.
4Rom 1,5: Tikėjimo klusnumas: a. klusnumas, kylantis iš tikėjimo; b. klusnumas tikėjimui (Dievo apreiškimui); c. klusnumas, kurį sudaro pats tikėjimas Dievu.
5Rom 1,14: Jei sąvoka graikai būdavo priešinama barbarams, tuomet ji reikšdavo išsilavinusį žmogų. Jeigu graikai būdavo priešinami žydams, tuomet sąvoka reikšdavo pagonis.
6Rom 1,16: Pirma ..., paskui ... – laiko, ne garbingumo pirmenybė.
7Rom 1,17: Dievo teisumas pasirodo tuo, kad jis įvykdė savo pažadą išgelbėti žmones malone.
8Rom 1,24: Atidavė – hebrajų posakis, reiškiantis leido pasiduoti, neapsaugojo nuo pasidavimo.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Laiškas romiečiamsSkyrius: 1