|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Laiškas romiečiams | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Laiškas romiečiams | | | | | | LAIŠKO ĮŽANGA | | | | | Rom 1 | Kreipimasis 1 [i1]Paulius, Jėzaus Kristaus tarnas, pašauktasis apaštalas[i2], išskirtas [skelbti] gerąją Dievo naujieną, 2 kurią Dievas buvo iš anksto pažadėjęs per savo pranašus šventuosiuose Raštuose. 3 O ji kalba apie jo Sūnų, kūnu kilusį iš Dovydo giminės, 4 šventumo Dvasia per prisikėlimą iš numirusių pristatytą galingu Dievo Sūnumi, – Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.[i3] 5 Per jį esame gavę malonę ir apaštalo tarnystę, kad jo garbei skleistume tikėjimo klusnumą[i4] visose pagonių tautose. 6 Kartu ir jūs esate Jėzaus Kristaus pašaukti. 7 Visiems Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiesiems šventiesiems: tebūna jums malonė bei ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! | | | | | Išnašos: | | 1 | Rom 1,1-1,7: Paulius apskritai laikydavosi senovės laiškų formuliaro. Pradžioje išvardijamas siuntėjas, adresatas (adresatai) ir pasisveikinama, o užbaigiama linkėjimais. Autoriaus parašo nebūdavo. Užtat Paulius, patvirtindamas laiško tikrumą, pabaigoje įrašydavo kelias eilutes savo ranka (plg. 2 Tes 3,17). Laiškus paprastai rašydavo specialistai raštininkai, labai dažnai praplėsdami bei išvystydami autoriaus mintis. | | 2 | Rom 1,1: Apaštalas – žydiškos kilmės terminas, reiškiantis kieno nors pasiuntinį, turintį siuntėjo įgaliojimus. Taigi apaštalas yra ne tik funkcijos sąvoka, bet ir autoriteto. | | 3 | Rom 1,4: Po prisikėlimo Kristus ir kaip žmogus naudojasi visa dieviška galybe. | | 4 | Rom 1,5: Tikėjimo klusnumas: a. klusnumas, kylantis iš tikėjimo; b. klusnumas tikėjimui (Dievo apreiškimui); c. klusnumas, kurį sudaro pats tikėjimas Dievu. | | 5 | Rom 1,14: Jei sąvoka graikai būdavo priešinama barbarams, tuomet ji reikšdavo išsilavinusį žmogų. Jeigu graikai būdavo priešinami žydams, tuomet sąvoka reikšdavo pagonis. | | 6 | Rom 1,16: Pirma ..., paskui ... – laiko, ne garbingumo pirmenybė. | | 7 | Rom 1,17: Dievo teisumas pasirodo tuo, kad jis įvykdė savo pažadą išgelbėti žmones malone. | | 8 | Rom 1,24: Atidavė – hebrajų posakis, reiškiantis leido pasiduoti, neapsaugojo nuo pasidavimo. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Laiškas romiečiams | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|
