BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 09 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Raudų knygaSkyrius: 3

 Raudų knyga
  
 C. BAUSMĖ IR VILTIS
  
 Trečioji rauda
  
Rd 3

1Alef  [i1][i2] esu žmogus, matęs skausmą

nuo Dievo pykčio lazdos.

2 Jis varė mane giliau ir giliau

į tamsybes be jokios šviesos.

3 Tik prieš mane jis kelia

ir kelia ranką be perstojo.

4Bet  Jis sunešiojo mano kūną ir odą,

sutrupino man kaulus.

5 Jis apgulė ir apsupo mane

kartėliu ir vargais.

6 Jis uždarė mane tamsybėse,

kaip tuos, kurie seniai numirė.

7Gimel  Jis aptvėrė mane siena, negaliu ištrūkti,

prislėgė mane sunkiomis grandinėmis.

8 Nors aš šaukiuosi ir maldauju,

jis užgožia mano maldą.

9 Jis aptvėrė mano kelius tašytais akmenimis,

iškraipė mano takus.

10Dalet  Tykojanti meška jis man,

liūtas iš pasalų.

11 Jis nutempė mane nuo mano kelio ir sudraskė,

paliko mane priblokštą.

12 Jis įtempė savo lanką ir padarė iš manęs

taikinį savo strėlėms.

13He  Jis paleido strėles iš savo lanko,

susmigusias giliai į mano kūną.

14 Pajuoka tapau visiems žmonėms,

jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.

15 Jis pripildė mane kartybių,

pasotino metėlėmis.

16Vau  Jis nubrūžino man dantis žvyru,

privertė mane gūžtis pelenuose.

17 Mano gyvenimas neteko ramybės,

užmiršau, kas yra laimė.

18 Sau tariau: „Praėjo mano garbė ir visa,

ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.

19Zajin  Atsiminti savo skausmą ir klajones man

yra metėlės ir tulžis!

20 Aš apie tai nuolat galvoju,

prislėgta yra mano dvasia.

21 [i3]Bet viltis sugrįžta,

atsiminus, kad

22Het  ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekad neišsenka,

gailestingumo jam niekad nestinga.

23 Kas rytą jie nauji –

didelė tavo ištikimybė!

24 „VIEŠPATS yra mano dalis, – sakau sau, –

todėl į jį dėsiu viltį“.

25Tet  Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia,

žmogui, kuris jo ieško.

26 Gera laukti kantriai,

kol išgelbėjimas ateis iš VIEŠPATIES.

27 Gera žmogui jaunystėje

nešti jungą.[i4]

28Jod  Tesėdi jis tyloje vienas,

kai jungas jam sunkus.

29 Teliečia dulkes burna[i5]

rasi dar yra vilties.

30 Teatsuka žandą mušančiam,

tesisotina užgaule.

31Kaf  Nes VIEŠPATS

neatmeta amžinai.

32 Nes jei ir plaka, jis vėl pasigaili

dėl savo ištikimos meilės gausybės.

Nes jis žmogaus tyčia

33 nei plaka, nei liūdina.

34Lamed  Kai visi krašto belaisviai

trypiami kojomis,

35 kai žmogaus teisės mindomos

Aukščiausiojo akivaizdoje,

36 kai, sprendžiant bylą,

skriaudžiamas žmogus, –

nejau to VIEŠPATS nemato?

37Mem  Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas,

jei VIEŠPATS nebuvo to norėjęs?

38 Argi ne iš Aukščiausiojo valios ateina tai,

ką atneša nelaimės ir laimė?

39 Kodėl tad žmogus, kol gyvas,

skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?

40Nun  [i6]Ištirkime ir patikrinkime savo kelius,

grįžkime pas VIEŠPATĮ!

41 Pakelkime savo rankas ir širdis

į Dievą danguje!

42 Mes nusikaltome ir kėlėme maištą,

tu neatleidai.

43Samech Tu užsidegei įniršiu ir mus persekiojai,

žudei ir nepasigailėjai.

44 Tu pridengei save debesim,

kad jokia malda neprasiskverbtų.

45 Tu padarei mus

atmatomis ir šiukšlėmis tarp tautų.

46Pe  Visi mūsų priešai

išsižiojo mūsų praryti.

47 Klaikas ir duobė mūsų laukia,

nuniokojimas ir sunaikinimas.

48 Mano akys plūsta ašarų upėmis

dėl savo tautos pražūties.

49'Ajin  Mano akys plūs ašaromis be perstojo,

neras paguodos,

50 kolei VIEŠPATS nepažvelgs iš dangaus

ir nepamatys.

51 Mano akys kankina mane

dėl likimo visų dukterų mano mieste.

52Zade  Mano priešai be jokios priežasties

pagavo mane kilpa kaip paukštį.

53 Jie įstūmė mane gyvą į duobę,

užvertė ant manęs akmenis.

54 Vandenys tvino man virš galvos, –

tariau: „Man galas!“

55Qof  Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE,

iš duobės gelmių.

56 Tu girdėjai mano šauksmą:

„Tenebūna kurčia tavo ausis mano pagalbos šauksmui!“

57 Tu atėjai man pagalbon, kai tavęs šaukiausi,

tu tarei: „Nebijok!“

58Reš  Tu užsistojai už mane, VIEŠPATIE,

išpirkai mano gyvastį.

59 Tu, VIEŠPATIE, matei padarytą neteisybę,

apgink mano teises!

60 Tu matai visą jų kerštingumą,

visus jų kėslus prieš mane.

61Šin  Tu, VIEŠPATIE, girdėjai jų užgaules,

visus jų kėslus prieš mane, –

62 mano priešų kalbas ir užmačias

be perstojo prieš mane.

63 Pasižiūrėk! Ar jie sėdi, ar stovi,

aš esu jų patyčių daina.

64Tav  Tu, VIEŠPATIE, atmokėk jiems,

žiūrėdamas jų rankų darbų!

65 Tejaučia jie širdgėlą, –

Tekrinta ant jų tavo prakeikimas!

66 Su įniršiu persekiok juos

ir išnaikink iš VIEŠPATIES padangės!

  
Išnašos:
1Rd 3,1-3,20: Įkvėptasis autorius sutapatina Ziono – Jeruzalės skausmą su savo skausmu.
2Rd 3,1: Pirmasis žodis duoda toną. Priešas yra bevardis jis. Tik 18-oje eilutėje priešas įvardijamas: jis yra Viešpats! Atrodo, kad nebėra jokios vilties.
3Rd 3,21-3,39: Priešingai 18-ajai eilutei, yra pagrindas gyventi viltimi: Viešpaties užmojis ir teisumas. Dievo ištikimoji meilė ir gailestingumas niekad neišsenka, – kasdien atnaujinami.
4Rd 3,27: ... nešti jungą: vykdyti Dievo valią. Žr. Jer 2,20.
5Rd 3,29: ... liesti burna dulkes: atsidavimo Dievui ženklas. Žr. Ps 72,9.
6Rd 3,40: Aš tampa mes. Aš/Mes – Sandoros bendrija gali šauktis Sandoros Dievo. Panašiai Dievas, iki šiol jis, tampa Tu. Skundas ir svarstymas apie Dievą tampa tikėjimo Dievu malda.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 3