BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 09 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Raudų knygaSkyrius: 2

 Raudų knyga
  
 B. JERUZALĖS BAUSMĖ
  
 Antroji rauda
  
Rd 2

1Alef  [i1]O, kaip pažemino Viešpats

Ziono dukterį pagautas įniršio!

Jis nubloškė iš dangaus žemėn

Izraelio didybę,[i2]

neatsiminė savo įniršio dieną

savo Pakojos.[i3]

2Bet  Viešpats sunaikino be gailesčio

visas Jokūbo buveines.

Įniršęs sulygino su žeme

Judo dukters tvirtoves.

Parbloškė žemėn sugėdintą

karalystę ir jos didžiūnus.

3Gimel  Degdamas pykčiu, jis nulaužė

Izraelio ragus.[i4]

Atitraukė nuo jų savo dešinę

priešų akivaizdoje.

Niokojo Jokūbą tarsi ugnies liepsna,

visa visur surydama.

4Dalet  Savo lanką įtempė lyg priešas,

pakėlė savo dešinę kaip engėjas.

Išžudė visus,

kuriais mes didžiavomės

Ziono dukters palapinėje.

Tarsi ugnį išliejo savo pyktį.

5He  Viešpats elgėsi kaip priešas,

sunaikino Izraelį.

Sunaikino visus jo rūmus,

griuvėsiais pavertė jo tvirtoves,

padidino Judo dukters

verksmą ir raudą.

6Vau  Jis išgriovė savo buveinę kaip sodo pašiūrę,

sunaikino savo Padangtę.

VIEŠPATS panaikino Ziono

iškilmę ir šabą.

Iš pykčio įniršio

atmetė karalių ir kunigą.

7Zajin  Viešpats paniekino savo aukurą,

išsižadėjo savo šventovės.

Atidavė į priešų rankas

jos rūmų sienas.

Jie šūkavo VIEŠPATIES namuose

kaip iškilmių dieną.

8Het  VIEŠPATS nutarė paversti griuvėsiais

Ziono dukters sieną.

Ištempė matavimo virvę,[i5]

nesulaikė naikinančios rankos.

Sieną ir pylimą privertė raudoti,

riogso abiejų griuvėsiai.

9Tet  Žemėn įgrimzdo jos vartai, –

jis nuėmė ir sulaužė jos skląsčius.

Ištremti į kitas tautas jos karaliai ir didžiūnai,

nebėra kunigų, kurie mokytų.

Ir jos pranašai nebegauna

regėjimo iš VIEŠPATIES.

10Jod  Ziono dukters seniūnai

sėdi tylėdami ant žemės.

Dulkėmis pasibarstė sau galvą[i6]

ir apsijuosė ašutine.

Jeruzalės mergaitės

galvą žemyn nuleido.

11Kaf  Nuo ašarų aptemo man akys,

esu baisiai sukrėstas.

Širdis[i7] man plyšta

dėl mano tautos dukters sunaikinimo.

Vaikai ir kūdikiai alpsta

miesto aikštėse.

12Lamed  Savo motinų jie nesiliauja klausti:

„Kur grūdai ir vynas?“ –

kai jie alpsta kaip sužeistieji

miesto gatvėse,

kai iškvepia gyvastį

savo motinų rankose.

13Mem  Ką galiu tau pasakyti,

su kuo tave palyginti, dukra Jeruzale?

Su kuo galiu tave lyginti,

kad galėčiau tave paguosti, mergele Ziono dukra?

Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai:

Kas gali tave išgydyti?

14Nun  Tavo pranašų tau skelbti regėjimai

buvo tušti ir apgaulingi.

Jie neatskleidė tavo kaltės,

idant sugrąžintų tau palaimą.

Jie regėjo dėl tavęs ištarmes,

tuščias ir klaidinančias.

15Samech Kas tik praeina tavo keliu,

matydami tave ploja rankomis.

Jie švilpia ir kraipo galvas,

žvelgdami į dukterį Jeruzalę.

„Nejau tai miestas, laikytas gražiausiu,

visos žemės džiugesiu?“

16Pe  Visi tavo priešai

atveria burnas prieš tave.

Jie švilpia, griežia dantimis,

šaukia: „Mes ją prarijome!

Tai tikrai mūsų lauktoji diena!

Jos sulaukėme, pamatėme!“

17'Ajin  VIEŠPATS padarė, ką buvo užsimojęs,

ištesėjo savo žodį,

ištartą labai seniai.

Jis sunaikino be gailesčio,

leido tavo priešui džiaugtis pergale,

išaukštino tavo engėjų galybę.

18Zade  Šaukis širdimi Viešpaties,

dejuok, Ziono dukra!

Liek ašaras upeliais

dieną ir naktį.

Neleisk sau atsikvėpti

nei akims ilsėtis!

19Qof  Atsikelk, šaukis naktį

kiekvienos sargybos pradžioje!

Išliek savo širdį kaip vandenį

Viešpaties akivaizdoje!

Pakelk į jį rankas

dėl gyvasties savo vaikų,

{mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kertėj}.

20Reš  Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pasižiūrėk,

su kuo esi taip pasielgęs?

Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių,[i8]

savo naujagimius kūdikius?

Nejaugi kunigas ir pranašas

turi būti užmušti Viešpaties šventovėje?

21Šin  Jauni ir seni guli

gatvėse sukritę.

Mano merginos ir vaikinai

žuvo nuo kalavijo.

Savo įniršio dieną juos užmušei,

išžudei be gailesčio.

22Tav  Sukvietei mano priešus iš visų pusių

tarsi iškilmėms.

Ir VIEŠPATIES įniršio dieną

nė vienas nepabėgo ir neišliko.

Mano priešas sunaikino tuos,

kuriuos pagimdžiau ir išauginau.

  
Išnašos:
1Rd 2,1-2,22: Šio skyriaus tema nusakoma pradžioje (1-oji eilutė) ir pabaigoje (22-oji eilutė): Jeruzalės sunaikinimo diena buvo Viešpaties pykčio diena. Pirmoje skyriaus pusėje šis įvykis aprašomas iš šalies (2,1-10), o antroje dalyje įkvėptasis poetas ir Zionas – Jeruzalė atsako (2,11-22).
2Rd 2,1: Izraelio didybė: Šventykla.
3Rd 2,1: Pakoja: Sandoros Skrynia (žr. 1 Kr 28,2; Ps 99,5; 132,7) ar Šventykla (žr. Ez 43,7).
4Rd 2,3: Izraelio ragus: visą Izraelio galybę, ragas – galybės ir jėgos simbolis. Žr. Rd 2,17; 1 Sam 2,10; Lk 1,69.
5Rd 2,8: Matavimo virvė: naudota ne tik statybos reikalams, bet ir darant nuosprendį, ką reikia sunaikinti. Žr. Iz 34,11; 2 Kar 21,l3.
6Rd 2,10: ... Dulkėmis pasibarstė sau galvas: atgailos ženklan. Žr. Job 2,12.
7Rd 2,11: Pažodžiui Man tulžis liejasi ant žemės: Kenčiu didelį skausmą. Žr. Job 16,l3.
8Rd 2,20: Nejaugi moterys turi valgyti savo vaisių ... ?: nuožmus badas apgultame mieste ne sykį privesdavo prie tokio kanibalizmo. Žr. Rd 4,10; 2 Kar 6,28-29; Bar 2,3; Ez 5,10.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 2