BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 12 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Raudų knygaSkyrius: 1

 Raudų knyga
  
 A. JERUZALĖS SKAUSMAS
  
 Pirmoji rauda
  
Rd 1

1Alef  [i1]O, kokia nūn vieniša stovi sostinė,

kurioje kadaise knibždėjo žmonių minios!

Kadaise didinga tarp tautų,

dabar ji yra lyg našlė!

Kadaise šalių valdovė,

dabar ji tapo verge!

2Bet  Karčiai verkia nakčia,

ašaros vilgo jos skruostus.

Tarp visų jos meilužių nėra,

kas ją paguostų.

Visi jos bičiuliai pasielgė su ja klastingai

ir tapo jos priešais.

3Gimel Judo tauta išėjo į tremtį

vargui ir kietai vergijai.

Gyvendama išblaškyta tautose,

ji poilsiui vietos neranda.

Visi jos persekiotojai ją pasivijo

kenčiančią.

4Dalet  Keliai į Zioną – {Jeruzalę}liūdi,

nes nėra kam eiti į šventes.

Visi jos vartai išgriauti,

jos kunigai dejuoja.

Visos jos mergaitės sielvartauja,

karti yra jos dalia.

5He  Jos engėjai dabar šeimininkauja,

jos priešai puikiai gyvena,

nes VIEŠPATS užliejo ją skausmu

už gausius jos nusikaltimus.

Jos mažutėliai išėjo į nelaisvę

engėjų varomi.

6Vau  Išėjo iš Ziono dukters

visa jos didybė.

Jos didžiūnai tarsi elniai,

nerandantys sau ganyklos, –

jie vos galėjo paeiti

persekiotojų priešakyje.

7Zajin  Jeruzalė atsimena visus brangumynus,

priklausiusius jai senovėje,

savo skausmo ir klajonių dienomis.

Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,

nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,

engėjai piktdžiugiavo, –

tyčiodamiesi iš jos žlugimo.

8Het  Jeruzalė sunkiai nusidėjo,

todėl ji tapo pajuoka.

Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,

nes pamatė jos gėdą.

Net ji pati vaitoja,

negali į save pažiūrėti.

9Tet  Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,

apie savo ateitį ji nepagalvojo.

Jos žlugimas buvo baisus,

nebuvo, kas ją paguostų.

„VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą,

nes priešas puikuojasi!“

10Jod  Engėjas ištiesė ranką į visa,

kas jai brangu.

Ji net matė į jos šventovę

įeinant pagonis,

kuriems tu uždraudei

įeiti į savo bendriją.

11Kaf  Visi jos žmonės dejuoja,

ieškodami duonos.

Jie maino savo brangumynus į valgį

gyvasčiai palaikyti.

„Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk,

kaip aš esu suniekinta!“

12Lamed  Jums taip niekad tenebūna!

Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite,

ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas,

kuris ištiko mane,

kai VIEŠPATS man kirto

savo degančio pykčio dieną?

13Mem  Jis iš aukštybių pasiuntė ugnį

giliai į mano kaulus.

Mano kojoms paspendė pinkles,

parvertė mane.

Mane paliko apstulbusią,

sielvartaujančią visą laiką.

14Nun  Mano nusikaltimai buvo į jungą surišti,[i2]

jo ranka jie buvo supinti.

Uždėtas man ant kaklo,

jis išsekina mano jėgas.

Viešpats atidavė mane į rankas,

kurioms esu bejėgė priešintis.

15Samech  Visus galiūnus, kuriuos turėjau,

VIEŠPATS atmetė.

Jis pašaukė prieš mane kariuomenę

mano jaunų vyrų sunaikinti.

Viešpats traiškė mergelę, Judo dukrą,

tarsi vynuogių spaudykloje.

16'Ajin  Dėl šių dalykų aš verkiu,

mano akys ašaromis plūsta.

Toli nuo manęs, kas galėtų paguosti

ir atgaivinti mano dvasią.

Mano vaikai bejėgiai,

nes priešas nugalėjo.

17Pe  Zionas grąžo rankas,

bet jį paguosti nėra kam.

VIEŠPATS pašaukė Jokūbui

jo kaimynus pasidaryti jam priešais.

Tarp jų Jeruzalė liko

nešvarus skuduras.

18Zade  VIEŠPATS yra teisus,

nes aš kėliau maištą prieš jo žodį.

Betgi klausykitės jūs, visos tautos,

pasižiūrėkite į mano skausmą.

Mano jaunuolės ir jaunuoliai

išėjo į nelaisvę.

19Qof  Šaukiausi savo meilužių,[i3]

bet jie mane apvylė.

Mano kunigai ir seniūnai

žuvo mieste,

ieškodami valgyti,

norėdami gyvi išlikti.

20Reš  Pasižiūrėk, VIEŠPATIE, kaip man skaudu!

Esu baisiai sukrėsta,

širdis blaškos krūtinėje,

nes aš labai maištavau.

Lauke kalavijas neša mirtį,

viduje – maras.

21Šin  Kai jie girdėjo mane vaitojant,

nebuvo kam manęs paguosti.

Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimę,

jie džiaugiasi, nes tu tai padarei.

Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei,

tebūna jiems kaip man.

22Tav  [i4]Teiškyla tavo akivaizdon visas jų nedorumas!

Pasielk su jais,

kaip pasielgei su manimi

dėl visų mano nusikaltimų,

nes aš dejonėje gyvenu,

serga mano širdis.

  
Išnašos:
1Rd 1,1-1,22: Šioje raudoje įkvėptasis poetas aprašo tragišką Jeruzalės miesto, Judo karalystės sostinės, būklę kaldėjams ją užėmus ir sunaikinus (1-11a eilutės). Nuo 11b eilutės raudą tęsia pati suasmeninta Jeruzalė.
2Rd 1,14: Tautos – žmonių nuodėmės buvo supintos į jungą ir uždėtos ant nugaros. Žr. Mt 23,4.
3Rd 1,19: Meilužiai: Jeruzalės sąjungininkai – svetimos tautos, nesuteikusios žadėtos pagalbos prieš kaldėjus.
4Rd 1,22: Jeruzalė prisipažįsta buvusi kalta ir priima teisingą Dievo bausmę, tačiau ji reikalauja, kad ir jos priešai būtų nubausti už jų kaltes.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 1