I

^1 [i1]VIEŠPATS yra karalius, tesibaimina tautos!

Kerubų^[i2] soste jis sėdi, tedreba žemė!

² VIEŠPATS Zione yra didis,

virš visų tautų išaukštintas.

³ Tešlovina jos tavo didį ir baimę keliantį vardą.

Jis šventas!

II

⁴ Galingasis karaliau, tu mėgsti teisingumą, –

tu parodei, kas dora,

tu įvykdei, kas teisinga ir teisu Jokūbo žemėje.

⁵ Aukštinkite VIEŠPATĮ, mūsų Dievą,

pulkite kniūbsčia prie jo sosto pakojo.^[i3]

Jis šventas!

III

⁶ Mozė ir Aaronas tarp jo kunigų,

ir Samuelis tarp tų, kurie šaukiasi tavo vardo.

Jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis jų išklausė.

⁷ Kalbėjo jiems iš debesies stulpo;

jie laikėsi jo įsakų ir jiems duotų įstatų.

⁸ VIEŠPATIE, mūsų Dieve, tu jų išklausei, –

jiems tu buvai atlaidus Dievas,

nors reikalavai atpildo už nusikaltimus.

⁹ Aukštinkite VIEŠPATĮ, mūsų Dievą,

pulkite kniūbsčia prie jo šventojo kalno,

nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, yra šventas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>