I 1 [i1]VIEŠPATS yra karalius! Tesidžiaugia žemė, tedžiūgauja net tolimosios salos! 2 Jį gaubia debesys ir tamsa, ant teisumo ir teisingumo stovi jo sostas. 6 Dangūs skelbia jo teisumą, ir visos tautos regi jo garbę. II 7 Visi drožinių garbintojai sugėdinami, – tie, kurie didžiuojasi savo beverčiais stabais; visos dieviškos būtybės[i2] prieš jį puola kniūbsčios. 9 Nes tu, VIEŠPATIE, esi aukščiausias visoje žemėje, – didingesnis už visus dievus. |