II 6 Ateikime, pagarbinkime ir pulkime kniūbsčia, klaupkimės prieš VIEŠPATĮ, mūsų Kūrėją! 7 Juk jis yra mūsų Dievas, o mes esame tauta, kurią jis gano, kaimenė, kurią jis veda. III O, kad šiandien išgirstumėte, ką jis sako! 8 „Nebūkite kietaširdžiai, kaip prie Meribos,[i2] kaip Masos dieną[i3] dykumoje, 9 ten jūsų protėviai gundė mane, – jie mane bandė, nors buvo matę mano darbus. 10 Per keturias dešimtis metų kokti man buvo toji karta. Tariau: 'Jie yra žmonės, kurių širdis klysta, jie negerbia mano kelių'. 11 Užtat įniršęs prisiekiau: 'Į mano poilsio[i4] kraštą jie neįeis'“. | 
