¹ Dovydo^[i1] psalmė.

Jam esant Judo dykumoje.

I

² Dieve, tu esi mano Dievas,

tavęs aš ieškau, –

mano gyvastis tavęs ilgisi,

mano kūnas tavęs trokšta, –

kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė.

³ Leisk man pažvelgti į tave šventovėje;

leisk man pamatyti tavo galybę ir garbę!

⁴ Tavo ištikima meilė yra man brangesnė už gyvastį,

mano lūpos skelbia tavo šlovę.

II

⁵ Šlovinsiu tave, kol gyvensiu;

tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo.

⁶ Būsiu sotus kaip po turtingų vaišių,

džiaugsmingai giedosiu šlovės giesmes.

⁷ Gulėdamas guolyje, tave menu,

per kiaurą naktį mąstau,

⁸ kad tu esi mano pagalba,

ir tavo sparnų ūksmėje krykštauju iš džiaugsmo.

⁹ Glaudžiuosi prie tavęs,

tavo dešinė mane palaiko.

III

¹⁰ O tie, kurie stengiasi mane pražudyti,

težengia į žemės gelmes.

¹¹ Tegu juos kalavijas sudoroja;

tebūna jie šakalų grobiu.^[i2]

¹² Bet karalius džiaugsis Dievu;

visi, kurie Dievu prisiekia, džiūgaus,

nes melagių lūpos bus užčiauptos.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>