1 [i1]Chorvedžiui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo poema, kai Saulius pasiuntė vyrų prie jo namų tykoti ir jį nužudyti. I 2 Išgelbėk mane nuo mano priešų, o Dieve, apsaugok mane nuo užpuolikų! 3 Išgelbėk mane nuo tų nedorėlių, išvaduok mane nuo tų žmogžudžių! 4 Štai! Jie mano gyvasties tyko; nuožmūs žmonės prieš mane būriuojasi. Ne dėl kokio mano nusikaltimo ar kokios mano nuodėmės, VIEŠPATIE, 5 ne dėl kokios mano kaltės jie skuba į savo vietas. Pabusk, ateik man padėti, pasižiūrėk! 6 VIEŠPATIE Galybių Dieve, tu esi Izraelio Dievas. Pakilk pašaukti atsiskaityti visas tautas, nepasigailėk nė vieno iš pasalūnų. {Sela} 7 Kas vakarą jie sugrįžta, urgzdami lyg šunys, ir vogčiomis sliūkina po miestą. 8 Štai! Jie kliedi savo burnomis, burblendami lūpomis, tačiau mano, kad niekas jų negirdi. 9 Bet tu, VIEŠPATIE, juokiesi iš jų; tu išjuoki visus pagonis. 10 O mano Stiprybe, tavęs laukiu, nes tu, Dieve, esi mano tvirtovė. II 11 Dievas, kuris myli mane, ateis man padėti; Dievas parodys man nugalėtus priešus. 12 Neišnaikink jų, kad mano tauta neužmirštų pergalės tavo; išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk, Viešpatie, mūsų skyde! 13 Nuodėmė yra jų lūpose, visi jų žodžiai nuodėmingi; tebūna jie pagauti savo pačių puikybės! Kadangi jie keikiasi ir meluoja, 14 sunaikink juos įniršęs, – sunaikink juos visiškai, – jog būtų žinoma iki pat žemės pakraščių, kad Dievas viešpatauja Jokūbui. {Sela} 15 Kas vakarą jie sugrįžta, urgzdami lyg šunys, ir vogčiomis sliūkina po miestą. 16 Jie klajoja, ieškodami maisto, ir inkščia, jei negauna iki soties. 17 O aš giedosiu apie tavo jėgą; kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą. Juk tu buvai mano tvirtovė, užuovėja pavojaus metu. 18 O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes, nes tu esi man tvirtovė – Dievas, kuris mane ištikimai myli. | 
