^1 [i1]Chorvedžiui.

„Balandis ant tolimų ąžuolų“ melodija. Dovydo poema, filistinams Gate jį suėmus.

I

² Būk man gailestingas, Dieve,

nes žmonės mane mindžioja,

visą laiką jie mane vargina.

³ Mano priešai puola mane visą dieną, –

daug yra mane puolančių, Aukščiausiasis.

⁴ Kai apima baimė, tavimi pasitikiu.

⁵ Pasitikiu Dievu, kurio pažadą šlovinu,

Dievu pasitikiu; aš nebijau;

ką gali mirtingasis man padaryti?

II

⁶ Visą laiką jie stengiasi pakenkti mano užmojams;

visos jų mintys – man ką pikta padaryti.

⁷ Sąmokslauja, iš pasalų tyko, mano žingsnius seka,

norėdami mane nužudyti.

⁸ Atmokėk jiems, Dieve, už jų nusikaltimą;

pažabok tuos žmones, Dieve.

⁹ Tu sužymėjai mano klajones;

supilk mano ašaras į savo ąsotį!^[i2]

Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?

¹⁰ Tuomet mano priešai trauksis,

kai tik tavęs šauksiuos;

nūn žinau, kad Dievas užstoja mane.

¹¹ Pasitikiu Dievu, kurio pažadą šlovinu,

VIEŠPAČIU, kurio žodį garbinu,

¹² Dievu pasitikiu; aš nebijau;

ką gali mirtingasis man padaryti?

III

¹³ Dieve, turiu padaryti, ką esu tau pažadėjęs;

aukosiu tau padėkos atnašas.

¹⁴ Juk išgelbėjai mane nuo mirties,

mano kojas nuo suklupimo.

Vaikščioju tad Artume Dievo –

šviesoje, kuri šviečia gyviesiems.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>