^1 [i1]Chorvedžiui.

Koraho sūnų. „Mergelių“ melodija. Giesmė.

I

² Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė,

visad arti pagalba varguose.

^3 [i2]Todėl nebijome, nors ir žemė sverdėtų,

nors kalnai griūtų į jūrų gelmę;

⁴ net jei jų vandenys šėltų ir putotų,

kalnai drebėtų nuo jų šėlimo. {Sela}

II

⁵ Upės srovės^[i3] linksmina Dievo miestą,

Aukščiausiojo šventą buveinę.

⁶ Dievas yra jame, jis nebus sunaikintas, –

rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.

⁷ Siautėja tautos, griūva karalystės, –

dundant jo griausmui, apmiršta žemė.

⁸ Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas – mūsų tvirtovė!

III

⁹ Ateikite ir pamatykite, ką VIEŠPATS padarė,

pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje.

¹⁰ Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina.

ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta.

¹¹ „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas!

Iškilus tautose, iškilus žemėje“.

¹² Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas – mūsų tvirtovė! {Sela}

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>