^1 [i1]Dovydo psalmė.

I

Išgirsk mano maldą, VIEŠPATIE!

Klausykis mano maldavimo, nes esi teisus,

išklausyk manęs, nes esi ištikimas!

^2 [i2]Neteisk savo tarno,

nes prieš tave joks kūrinys nėra teisus.

II

³ Juk priešas mane persekioja, –

jis sutraiškė mane žemėje,

paliko mane sėdintį tamsoje lyg tuos,

kurie jau seniai yra mirę.

⁴ Užtat esu visiškai nustojęs drąsos,

širdis man sustingusi krūtinėje.

⁵ Prisimenu senąsias dienas,

pergalvoju visus tavo darbus,

svarstau, ką tavo rankos padarė.

⁶ Į tave tiesiu rankas, –

lyg išdžiūvusi žemė aš tavęs trokštu. {Sela}

⁷ Skubėk man atsakyti, VIEŠPATIE!

Neviltis mane apėmė!

Neslėpk savo veido nuo manęs,

kad netapčiau panašus į tuos, kurie žengia į Duobę.

III

⁸ Su aušra atskleisk man savo ištikimą meilę,

nes tavimi pasitikiu.

Parodyk man kelią, kuriuo turiu eiti,

nes į tave keliu savo širdį.

⁹ Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo priešų,

nes pas tave bėgu, ieškodamas užuovėjos.

IV

¹⁰ Mokyk mane vykdyti tavo valią,

nes tu mano Dievas.

Teveda mane lygiu taku

tavo maloningoji dvasia!

¹¹ Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,

apsaugok mano gyvastį;

dėl savo teisumo

išvaduok mane iš bėdų.

¹² Savo ištikimo gerumo dėlei

padaryk galą mano priešams, –

sunaikink visus mano engėjus,

nes esu tavo tarnas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>