^1 [i1]Dovydo psalmė.

I

Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, skubėk pas mane,

išgirsk mano balsą, kai tavęs šaukiuosi.

² Priimk mano maldą kaip smilkalų atnašos dūmus^[i2]

ir mano iškeltas rankas^[i3] kaip vakarinę auką.

II

³ Pastatyk, VIEŠPATIE, sargybą prie mano burnos,

budėtoją prie mano lūpų durų.

⁴ Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta,

įsivelti į nedorus darbus kartu su nedorėliais, –

neleisk man vaišintis jų skanėstais!

⁵ Teplaka mane teisusis iš gerumo,

ištikimas draugas mane tepamoko.

Neteps mano galvos niekad nedorėlių aliejus,

nes mano malda visad prieš jų nedorus darbus.

^6 [i4]Kai jų valdovai bus stumiami žemyn nuo uolos,

žmonės suvoks, kaip draugiški buvo mano žodžiai.

⁷ Lygiai kaip ariant išvagojama žemė,

taip mūsų kaulai išmėtomi prie Šeolo angos.

III

⁸ Bet mano akys žvelgia į tave, DIEVE, mano Viešpatie,

pas tave ieškau užuovėjos, – nepalik manęs pavojuje.

⁹ Sulaikyk mane nuo man paspęstųjų žabangų

ir nedorėlių pinklių.

¹⁰ Leisk nedorėliams įpulti į savo pačių spąstus,

man vienam išsigelbėti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>