|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Psalmynas | Skyrius: | | 133 | |
| Psalmynas | | | | Santaikos palaima | | | Ps 133 | 1 [i1]Pakopų giesmė. Štai kaip gera ir kaip malonu, kur žmonės gyvena vienybėje! 2 Tai lyg brangus aliejus ant galvos, varvantis į barzdą – Aarono barzdą, kol nuteka ant apykaklės jo apdaro. 3 Tai lyg Hermoną gaivinanti rasa, kuri krinta ant Ziono kalnų, nes čia VIEŠPATS teikia savo palaiminimą – amžinąjį gyvenimą. | | | Išnašos: | 1 | Ps 133,1-133,3: Psalmininkas džiaugiasi glaudžiu sugyvenimu izraeliečių šeimų, grįžusių iš Babilonijos
tremties. Tai jam liudija Dievo palaimą (1), lygiai kaip tą pačią palaimą liudytų kvapusis patepimo aliejus (2), naudojamas šventinant Vyriausiąjį kunigą (žr. Iš 30,22-33), ar gausi rasa (žr. Pr 27,27-29; Oz 14,6; J1 4,17-18), dengianti kalnų šlaitus prie Jeruzalės (3). Hermonas yra didingas, sniegu padengtas kalnas Šventosios Žemės šiaurėje. Jo gausūs vandenys yra įvaizdis Dievo palaiminimo, duodančio žemei derlingumą. Panašiai Aaronas yra ženklus asmuo kiekvienam Vyriausiajam kunigui, pašventintam tuo pačiu brangiuoju aliejumi. Amžinasis gyvenimas pirmiausia buvo suprantamas kaip žemiškojo gyvenimo palaikymas. Kristaus Gerosios Naujienos šviesoje jis gauna amžinybės prasmę. Psalmininko vaizdai rodo, kad sugrįžę tremtiniai gyveno Jeruzalėje ir jos apylinkėse, – Jeruzalė nuo Ziono kalno plėtėsi jo šlaitais, lyg brangus aliejus ir dangaus duodama rasa.
| | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Psalmynas | Skyrius: | | 133 | |
|
|
|
|