|
|
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) Psalmynas | Skyrius: | | 132 | |
| Psalmynas | | | | Dievo sandora su Dovydu | | | Ps 132 | 1 [i1]Pakopų giesmė. A\I Neužmiršk, VIEŠPATIE, Dovydo ir visų išvargtų jo vargų.[i2] 2 Jis prisiekė VIEŠPAČIUI ir pažadėjo Jokūbo Galingajam:[i3] 3 „Į namus, kuriuose gyvenu, nežengsiu, į lovos patalą negulsiu, 4 miego akims neduosiu, akių nesumerksiu, 5 kol neparūpinsiu VIEŠPAČIUI vietos, buveinės Jokūbo Galingajam“.[i4] B
I 11 VIEŠPATS prisiekė Dovydui ir nuo savo pažado nesitrauks: „Padarysiu vieną tavo sūnų karaliumi, ir jis po tavęs viešpataus. 12 Jei tavo sūnūs bus ištikimi mano sandorai bei mano įsakams, kuriuos jiems duodu, tada ir jų sūnūs amžinai sėdės tavo soste“. 13 Nes VIEŠPATS išsirinko Zioną, – jis norėjo turėti jį savo Namais. II 14 „Tai mano poilsio vieta amžinai, – čia gyvensiu, nes toks mano noras. | | | Išnašos: | 1 | Ps 132,1-132,18: Giesmė, primenanti žmonėms apie didįjį Dievo pažadą Dovydui, kad jo palikuonys visad karaliaus Zione. Ji yra panaši į Ps 89, bet ir skiriasi, nes joje nėra aimanų dėl dabarties sunkumų. Psalmininkas pradžioje prisimena, kaip padarė įžadą pastatyti Viešpačiui naują buveinę (A I); tada pasakoja, kaip Sandoros Skrynia buvo pernešta į Jeruzalę (A II). Antroje dalyje eina Viešpaties pažadas Dovydui, kad palaima lydės jo dinastiją (B I) ir Zioną, jo sostinę (B II). | 2 | Ps 132,1: ... visų išvargtų jo vargų: susijusių su Šventyklos statymu. Žr. 1 Sam 7,1-7; 1 Kar 8,17. | 3 | Ps 132,2: ... Jokūbo Galingajam: vienas iš Viešpaties titulų. Žr. Pr 49,24; Iz 49,26; 60,16. | 4 | Ps 132,5: ... Jokūbo Galingajam: vienas iš Viešpaties titulų. Žr. Pr 49,24; Iz 49,26; 60,16. | 5 | Ps 132,6: ... Efratoje: Betliejuje, Dovydo gimtinėje. Žr. Rut 4,11. | 6 | Ps 132,6: ... laukuose Jaaro: Miško laukuose, t. y. Kirjat-Jearimuose, kur Skrynia išbuvo per keletą kartų. Žr. 1 Sam 7,1-2; 2 Sam 6,2; 1 Kr 13,5-6. | 7 | Ps 132,7: ... prie jo pakojo: prie Skrynios. Žr. Ps 99,5. | 8 | Ps 132,10: ... savo pateptojo: karališkojo Dovydo palikuonio, vienalaikio su psalmininku. Kai kurie aiškintojai mano, kad ši psalmė yra iš prieštremtinio laikotarpio; pasak kitų, Viešpaties pateptasis yra Zerubabelis, potremtinis Dovydo palikuonis. Žr. Ez 3,2; Ag 1,1-2.23; Zch 4. | 9 | Ps 132,17: ... galybę: pažodžiui ragą – galingą Dovydo palikuonį. Tai rodo ypač į Kristų, kurį pranašai vadina Dovydo atžala. Žr. Jer 23,5; 33,15; Zch 3,8; 6,12. | 10 | Ps 132,17: ... parengiau žibintą: nuolat deganti lempa namuose buvo amžino palikuonio simbolis. Žmogui mirus be palikuonio, jo lempa buvo užpučiama. Žr. 1 Kar 11,36; 15,4; 2 Kar 8,19. | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
Psalmynas | Skyrius: | | 132 | |
|
|
|
|