A

I

^1 [i1]Myliu VIEŠPATĮ, nes jis girdi,

klausosi mano maldavimų balso.

² Jis girdi mane, –

šauksiuosi jo, kol tik būsiu gyvas.

^3 [i2]Mirties kilpos apraizgė mane,

apėmė mane Šeolo kančios, –

buvau graužiamas sielvarto ir nerimo.

⁴ Tada šaukiausi VIEŠPATIES vardo:

„O VIEŠPATIE, maldauju tavęs,

gelbėk mano gyvastį!“

II

⁵ Maloningas VIEŠPATS ir teisus;

mūsų Dievas gailestingas.

⁶ VIEŠPATS gina bejėgius, –

kai buvau pavojuje, jis mane išgelbėjo.

⁸ Juk jis išgelbėjo mane nuo mirties,

nušluostė man ašaras,

neleido mano kojoms paslysti.

⁹ Todėl einu savo keliu VIEŠPATIES Artume

gyvųjų šalyje.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>