BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 23 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 6

 Pradžios knyga
  
Pr 6

Pasakojimo apie Tvaną įžanga

1 [i1]Kai žemėje žmonės pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterys, 2 Dievo sūnūs,[i2] žiūrėdami į jas, matė, kokios jos buvo gražios, ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios jiems patiko. 3 Tuomet VIEŠPATS tarė: „Mano dvasia[i3] nepasiliks amžinai žmoguje, nes jis yra ir kūnas. Tebūna jų dienos šimtas dvidešimt metų“. 4 Tomis dienomis, – kaip ir vėliau,[i4] – kai Dievo sūnūs susijungė su žmonių dukterimis, žemėje pasirodė milžinai. Jie buvo senovės galiūnai, garsūs vyrai.

Pasakojimas apie Tvaną

5 [i5] VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta. 6 Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį. 7 VIEŠPATS tarė: „Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos sukūriau, – žmones drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, – nes gailiuosi juos padaręs“. 8 Bet Nojus rado malonę Dievo akyse.

9 Tokie yra Nojaus palikuonys. Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes Nojus ėjo su Dievu. 10 Nojui gimė trys sūnūs: Šemas, Hamas ir Jafetas.

11 Betgi Dievo akyse žemė buvo sugedusi ir pilna smurto. 12 Dievas matė, kad žemė buvo sugedusi, nes visi marieji buvo sudarkę savo kelius žemėje. 13 Tuomet Dievas tarė Nojui: „Aš nusprendžiau padaryti galą visiems mariesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto, – tikėk manimi, sunaikinsiu juos drauge su žeme. 14 Statyk sau arką iš gofero[i6] medžių, padaryk arkoje perdaras ir užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. 15 [i7] Šitokią ją padirbsi: arkos ilgis bus trys šimtai uolekčių, jos plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis trisdešimt uolekčių. 16 Padaryk stoglangį[i8] arkai ir užbaik arką vienu uolekčiu viršum jo. Įtaisyk arkos šone angą ir pastatyk arką su žemutiniu, antruoju ir trečiuoju deniu. 17 Tikėk manimi, užliesiu tvanu – vandenimis – žemę po dangumi sunaikinti visiems mariesiems, turintiems gyvybės alsavimą. Visa, kas žemėje, pražus. 18 Bet su tavimi sudarysiu sandorą, – tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos įeisite į arką. 19 O iš visų gyvūnų, visų mariųjų, įvesk į arką po du – patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi. 20 Iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, – iš visų po du įeis su tavimi, kad išliktų gyvi. 21 Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir jį sukrauk, kad būtų maisto atsargų tau ir jiems“.

22 Nojus tai padarė. Kaip Dievas buvo jam įsakęs, jis taip ir padarė.

  
Išnašos:
1Pr 6,1-6,4: Atrodo, kad šis tekstas yra senos legendos nuotrupa, pasiskolinta iš senovės mitologijos. Įkvėptasis autorius įterpia jį į savo pasakojimą ne tik norėdamas papasakoti apie priešistorinius Palestinos milžinus, kuriuos izraeliečiai vadino nefilim, bet ir kaip pasakojimo apie Tvano priežastį įžangą – nuolat didėjantį žmonijos nedorumą.
2Pr 6,2: Dievo sūnūs: pažodžiui dievų sūnūs, t. y. dangiškos būtybės mitologijoje.
3Pr 6,3: Mano dvasia: gyvybės alsavimas, apie kurį kalba Pr 2,7. Jo dienos ... metai: turbūt laiko tarpas prieš žmonijos sunaikinimą Tvanu, o ne pavienio žmogaus gyvenimo trukmė ateityje.
4Pr 6,4: Kaip ir vėliau: pasak Sk 13,33, kai izraeliečiai veržėsi į Palestiną ir rado ten aukštus vietinius anakim – milžinus, juos tapatino su nefilimais. Žr. Įst 2,10-11. Turbūt milžiniškų akmenų statiniai Palestinoje buvo priskirti milžinų rasei, kuriai, ateivių manymu, priklausė antžmogiška, pusiau dieviška jėga. Senovės galiūnai: legendiniai senovės mitologijos asmenys.
5Pr 6,5-8,22: Pasakojimas apie Tvaną supintas iš dviejų atskirų šaltinių: Jahvistinio (J) ir Kunigiškojo (P). Užtat jame yra pasikartojimų (pvz., Pr 6,13-22/J ir 7,1-5/P), prieštaravimų (pvz., kalbant apie įvairių gyvulių, paimtų į arką, skaičių – Pr 6,19-20; 7,14-16/P ir 7,2-3/J; kalbant apie Tvano trukmę – 8,3-5.13-14/P ir 7,4.10.12.17b; 8,6.10.12/J). Abu šaltiniai – Jahvistinis ir Kunigiškasis remiasi senoviniu Mesopotamijos tvano pasakojimu, išsaugotu vienuoliktoje Gilgamešo epo lentelėje. Pastarasis kai kuriais požvilgiais yra pernelyg panašus į Šventojo Rašto pasakojimą, bet kai kuriais – perdėm skirtingas.
6Pr 6,14: ... iš gofero medžių: nežinomas medis, tik vieną kartą minimas Šventajame Rašte. Goferas yra tik jo hebrajiškas pavadinimas.
7Pr 6,15: Nojaus arkos matmenys buvo maždaug 156 m ilgio, 26 m pločio, ir 16 m aukščio. Gilgamešo epo pasakojime arka buvo kubo formos: ilgis, plotis ir aukštis buvo 120 uolekčių – apie 60 m.
8Pr 6,16: Stoglangis: hebrajiškas žodis sohar tik vieną kartą tepasirodo Šventajame Rašte ir verčiamas stoglangis, arba stogas. Turbūt juo ženklinama atvira vieta prie pat arkos viršaus orui ir šviesai įleisti.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 6