BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 25 Pirmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 41

 Pradžios knyga
  
Pr 41

Juozapas aiškina faraono sapną

1 Praėjus dvejiems metams, faraonas sapnavo sapną. Jis matė save stovintį prie Nilo. 2 Žiūri, iš Nilo išbrido septynios karvės, gražios ir riebios, ir ganosi meldyne. 3 Žiūri, paskui jas išbrido iš Nilo ir kitos septynios karvės, bjaurios ir liesos, ir priėjo prie pirmųjų karvių ant Nilo kranto. 4 Bjauriosios ir liesosios karvės ėmė ir suėdė septynias gražiąsias ir riebiąsias karves. Tuomet faraonas nubudo.

5 Jis užmigo ir sapnavo kitą sapną. Žiūri, septynios javų varpos, pilnos ir sveikos, auga ant vieno stiebo. 6 Žiūri, po jų išaugo septynios tuščios ir rytų vėjo nualintos varpos. 7 Tuščiosios varpos ėmė ir prarijo anas septynias pilnąsias ir sveikąsias varpas. Tuomet faraonas nubudo ir suprato, kad tai buvo sapnas. 8 Rytą jo dvasia buvo apimta nerimo. Jis įsakė sušaukti visus Egipto žynius ir išminčius. Faraonas papasakojo jiems savo sapnus, bet nebuvo kas juos faraonui išaiškintų.

9 Tuomet vyriausiasis vynininkas tarė faraonui: „Aš privalau prisiminti savo kaltes šiandien. 10 Kartą faraonas supyko ant savo tarnų ir įkalino mane bei vyriausiąjį kepėją sargybos viršininko namuose. 11 Mudu tą pačią naktį sapnavome po sapną, jis ir aš, kiekvienas kitokį, teturintį reikšmės tik tam, kuris jį sapnavo. 12 Ten buvo su mumis jaunas hebrajus, sargybos viršininko tarnas. Kai mes jam papasakojome, jis mums išaiškino mūsų sapnus, kiekvienam pagal jo sapną. 13 Kaip jis mums išaiškino, taip ir įvyko. Aš buvau sugrąžintas į savo tarnybą, o kepėjas buvo pakabintas ant stulpo“.

14 Faraonas įsakė pašaukti Juozapą, ir jis tuojau pat buvo išvestas iš kalėjimo. Kai nusiskuto ir pakeitė drabužius, jis atėjo pas faraoną. 15 Faraonas tarė Juozapui: „Aš sapnavau sapną, ir nėra nė vieno, kas galėtų jį išaiškinti. Betgi aš girdėjau apie tave, kad užtenka tau išgirsti sapną ir gali jį išaiškinti“. 16 Juozapas atsakė faraonui: „Ne aš! Dievas duos faraonui tikrą atsakymą“.

17 Faraonas tada papasakojo Juozapui: „Sapne aš stovėjau ant Nilo kranto. 18 Žiūriu, iš Nilo išbrido septynios karvės, riebios ir gražios, ir ganėsi meldyne 19 Tada, žiūriu, paskui jas išbrido kitos septynios karvės – kaulėtos, labai bjaurios ir sulysusios. Aš niekad nebuvau matęs tokių bjaurių visame Egipto krašte! 20 Liesosios ir bjauriosios karvės suėdė pirmąsias septynias karves. 21 Betgi ir kai jos buvo jas suėdusios, niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kad jos buvo tai padariusios, nes jos atrodė lygiai taip prastai, kaip pirma. Tada aš nubudau. 22 Vėl užmigau ir sapne mačiau septynias javų varpas, pilnas ir sveikas, augančias ant vieno stiebo. 23 Žiūriu, po jų išdygo septynios varpos, susitraukusios, menkos, rytų vėjo nualintos. 24 Ir menkosios varpos prarijo sveikąsias! Papasakojau savo žyniams, bet nė vienas jų nepajėgė jo man išaiškinti“.

25 Tuomet Juozapas tarė faraonui: „Faraono sapnas yra tik vienas. Dievas apreiškė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. 26 Septynios sveikos karvės reiškia septynerius metus ir septynios sveikos varpos reiškia septynerius metus. Sapnai tą patį reiškia. 27 Septynios liesos ir bjaurios karvės, išbridusios po jų, reiškia septynerius metus, lygiai kaip ir tuščios bei rytų vėjo nualintos septynios varpos. Jos yra septyneri bado metai. 28 Taigi tai reiškia tą, ką jau sakiau faraonui: Dievas parodė faraonui, ką jis ruošiasi daryti. 29 Tikėk manimi, ateis septyneri didelio pertekliaus metai visame Egipto krašte. 30 Po jų užeis septyneri bado metai. Visas Egipto žemės perteklius bus užmirštas, badas nualins kraštą. 31 Tada neliks krašte jokio pertekliaus ženklo dėl to bado, nes jis bus be galo sunkus. 32 O kad faraonas sapnavo tą patį sapną du sykius, reiškia, jog viskas yra Dievo nuspręsta ir Dievas nedels tai įvykdyti. 33 Užtai dabar faraonas teparenka įžvalgų ir išmintingą vyrą ir tepadaro jį viso Egipto krašto valdytoju. 34 Tesiima faraonas žygių paskirti kraštui užvaizdus ir paimti vieną penktadalį Egipto krašto derliaus per septynerius pertekliaus metus. 35 Tesurenka šių ateinančių gerųjų metų maisto atsargas, tesukaupia grūdus miestuose maistui faraono valdžioje ir ten jį telaiko. 36 Tas maistas bus atsargos kraštui, idant nepražūtų kraštas nuo bado, kai Egipto kraštą ištiks septyneri bado metai“.

Juozapas paskiriamas Egipto valdytoju

37 Faraonas ir visi jo dvariškiai pritarė jo žodžiams. 38 Faraonas tarė savo dvariškiams: „Argi galėtume rasti kitą panašų į jį – vyrą, taip apdovanotą Dievo dvasia?“ 39 Faraonas tarė Juozapui: „Kadangi Dievas tau visa tai nurodė, nėra kito tokio įžvalgaus ir išmintingo kaip tu. 40 Tu būsi mano namų valdytoju, ir visi mano žmonės klausys tavo įsakymų. Vien tik sostu aš būsiu už tave viršesnis. 41 Štai, – sakė faraonas Juozapui, – aš skiriu tave viso Egipto krašto valdytoju“. 42 Numovęs nuo piršto savo antspaudo žiedą,[i1] faraonas užmovė jį Juozapui ant piršto, aprengė jį plonos drobės drabužiais ir uždėjo jam ant kaklo aukso grandinę. 43 Tuomet jis įsodino jį į savo vyriausiojo pareigūno vežimą ir priešais jį buvo šaukiama: „Priklaupkite!“[i2] Taigi faraonas padarė jį viso Egipto krašto valdytoju. 44 Be to, faraonas Juozapui sakė: „Nors aš esu faraonas, tačiau be tavo sutikimo niekas nepajudins nei rankos, nei kojos visame Egipto krašte“. 45 Faraonas pavadino Juozapą Zafenat-Paneahu[i3] ir davė jam žmona Asenatą,[i4] Ono[i5] kunigo Potiferos[i6] dukterį. Taip Juozapas gavo valdžią Egipte.

46 Juozapas buvo trisdešimties metų, kai pradėjo tarnauti faraonui, Egipto karaliui. Juozapas paliko faraoną ir keliavo po visą Egipto kraštą. 47 Per septynerius pertekliaus metus žemė davė gausų derlių. 48 Jis surinko visą septynerių metų derlių, Egipto krašto pertekliaus metų derlių, ir sukaupė jį miestuose, kiekviename mieste sukraudamas derlių iš apylinkės laukų. 49 Juozapas rinko grūdus dideliais kiekiais, lyg pajūrio smėlį, kad liovėsi juos net seikėti, nes nebebuvo įmanoma suseikėti.

50 Prieš užeinant bado metams, Juozapas turėjo du sūnus, kuriuos jam pagimdė Asenata, Ono kunigo Potiferos duktė. 51 Pirmagimį Juozapas pavadino Manasu,[i7] „nes, – jis sakė, – Dievas padarė, kad visiškai užmirščiau visą savo vargą ir tėvo namus“. 52 O antrąjį jis pavadino Efraimu,[i8] „nes Dievas padarė mane vaisingą mano nelaimių šalyje“.

53 Septyneri pertekliaus metai, džiuginę Egipto kraštą, pasibaigė, 54 ir septyneri bado metai prasidėjo taip, kaip Juozapas buvo pasakęs. Badas užėjo visuose kraštuose, tik visame Egipte buvo maisto. 55 Kai ir visas Egipto kraštas pradėjo badauti, žmonės šaukėsi faraono, prašydami duonos. O faraonas visiems egiptiečiams sakė: „Eikite pas Juozapą. Ką jis jums sakys, tą darykite“. 56 Kadangi badas buvo apėmęs visą kraštą, Juozapas atidarė visus atsargų sandėlius ir dalijo grūdus egiptiečiams, nes badas buvo nuožmus Egipto krašte. 57 Iš tikrųjų visas pasaulis ėjo pas Juozapą į Egiptą pirkti grūdų, nes badas slėgė visą pasaulį.

  
Išnašos:
1Pr 41,42: … antspaudo žiedą: ant rankos piršto mūvimas žiedas, kuriame buvo įrėžtas antspaudas, skirtingas nuo Judo antspaudo žiedo. Žr. Pr 38,18. Ši detalė yra istoriškai autentiška. Gaudamas faraono žiedą, Juozapas buvo paskirtas Egipto viziriu (žr. 43-iąją eilutę). Egipto viziris buvo vadinamas Žemutinio Egipto karaliaus antspaudo nešiotoju. Kita istoriška detalė yra aukso grandinė, aukšto pareigūno simbolis senovės Egipte.
2Pr 41,43: Priklaupkite!: hebrajiškajame tekste Abrek! Atrodo, kad tai buvo pagarbos šauksmas.
3Pr 41,45: Zafenat-Paneah{as}: hebrajiškai perrašytas egiptietiškas vardas: Dievas kalba; jis {naujagimis} gyvas, arba Gyvybės kūrėjas.
4Pr 41,45: : vardas, kuris reiškia Priklausanti {egiptietei deivei} Netai.
5Pr 41,45: Potifera: vardas, kuris reiškia Tas, kurį Ra {Egipto dievas} davė. Trumpesne šio vardo forma vadinosi Juozapo šeimininkas (žr. Pr 37,36).
6Pr 41,45: On{as}: Heliopolio miestas, maždaug 12 km į šiaurės rytus nuo šiuolaikinio Kairo su Saulės dievo šventykla. Žr. 50-ąją eilutę; Pr 46,20; Ez 30,17.
7Pr 41,51: : hebrajiškai Menaššeh. Hebrajiškas posakis niššani, t. y. jis padarė, kad užmirščiau, yra Manaso vardo užuomina.
8Pr 41,52: Efraim{as}: vardas, turintis ryšį su hebrajišku posakiu hifrani, t. y. {Dievas} padarė mane vaisingą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 41