BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 33

 Pradžios knyga
  
Pr 33

Jokūbas susitinka su Esavu

1 Besižvalgydamas Jokūbas pamatė ateinant Esavą, lydimą keturių šimtų vyrų. Tuomet jis išskirstė Leos, Rachelės ir abiejų tarnaičių vaikus, 2 pastatydamas tarnaites su jų vaikais priekyje, Leą su jos vaikais už jų, o Rachelę su Juozapu paskiausiai. 3 O pats ėjo pirma visų ir nusilenkė lig žemės septynis kartus, kol priėjo arti prie savo brolio.

4 O Esavas atbėgo jo pasitikti, – apkabino jį, puolė jam ant kaklo ir jį išbučiavo. Jiedu apsiverkė. 5 Kai Esavas pakėlė akis ir pamatė moteris bei vaikus, jis klausė: „Kas gi tie su tavimi?“ Jokūbas atsakė: „Tai vaikai, kuriuos Dievas malonėjo duoti tavo tarnui“. 6 Tada priėjo tarnaitės, jos ir jų vaikai, ir žemai nusilenkė, 7 po jų priėjo taip pat Lea su savo vaikais ir žemai nusilenkė, galų gale priėjo Juozapas su Rachele ir žemai nusilenkė.

8 O Esavas vėl klausė: „Ką gi reiškia tas visas būrys, kurį sutikau?“ Jokūbas atsakė: „Kad rasčiau malonę mano viešpaties akyse“. 9 Esavas tarė: „Aš turiu gana, mano broli! Tau tebūna, ką turi“. 10 Bet Jokūbas tarė: „Ne, prašau tave! Jei randu malonę tavo akyse, priimk iš mano rankos dovaną. Iš tikrųjų man matyti tavo veidą yra tarsi matyti Dievo veidą, – taip mane maloniai priėmei. 11 Prašyčiau priimti mano dovaną, kurią aš tau atvariau, nes Dievas man buvo maloningas, aš ir turiu visko apsčiai“. Taip raginamas Esavas ją priėmė.

Jokūbas atsiskiria nuo Esavo

12 Tuomet {Esavas} tarė: „Leiskimės į kelionę kartu, aš eisiu greta tavęs“. 13 O {Jokūbas} jam atsakė: „Kaip mano viešpats žino, vaikai yra silpni. Be to, avių kaimenės bei galvijų bandos turi žinduklių ir man rūpestį kelia. Greičiau varant, jie išvargtų per vieną dieną ir visi gyvuliai nugaištų. 14 Tekeliauja mano viešpats pirma savo tarno, tuo tarpu aš keliausiu toliau pamažu pagal žinginę priekyje einančių galvijų ir pagal žinginę vaikų, kol ateisiu pas savo viešpatį į Seirą“.

15 Esavas tarė: „Leisk man bent palikti su tavimi keletą mano žmonių“. Bet jis atsakė: „Kam gi? Mano viešpats yra man per daug geras“. 16 Taigi Esavas tą dieną leidosi kelionėn į Seirą. 17 O Jokūbas keliavo Sukotų link,[i1] kur jis pasistatė sau namus ir padarė pastoges savo gyvuliams. Todėl tos vietos vardas yra Sukotai.

Jokūbas atkeliauja į Šechemą

18 Taigi, parėjęs iš Padan-Aramo, Jokūbas saugiai atkeliavo į Šechemo miestą, esantį Kanaano krašte, ir pasistatė palapines priešais miestą. 19 Žemės sklypą, ant kurio jis buvo pasistatęs savo palapinę, nupirko už šimtą aukso gabalų iš Šechemo tėvo Hamoro[i2] sūnų. 20 Ten jis pastatė aukurą ir pavadino jį El-Elohe-Israeliu[i3].

  
Išnašos:
1Pr 33,17: Sukotai: svarbus miestas prie Jaboko ir Jordano upių santakos (žr. Joz 13,27; Ts 8,5-16; 1 Kar 7,46). Pastogės: hebrajiškai sukkot – žodis, kuris skamba panašiai kaip miesto vardas.
2Pr 33,19: ... aukso gabalų: hebrajiškai kesitai – nežinomos vertės piniginis vienetas. Hamoro sūnūs: hamoritų tautelė. Žr. Joz 9,28. Hamoras buvo laikomas Šechemo gyventojų protėviu, jo vardu save vadino šechemiečiai.
3Pr 33,20: EI-Elohe-Israel{iu}: „Dievas – Izraelio Dievas”.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 33