|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | | A. PRIEŠISTORĖ | | | | | | Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą | | | | | Pr 1 | 26 [i9]Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ 27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos.[i10] | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 1,1-2,4: Šis skaitinys yra visos Penkiaknygės įvadas. iš pirmapradžio chaoso Dievas sukūrė tvarkingą pasaulį, suteikdamas žmogui – vyrui ir moteriai – ypatingą vietą. | | 2 | Pr 1,2: Bedugnė: pasak senovės semitų kosmogonijos, pirmapradis vandenynas. | | 3 | Pr 1,3-1,5: Kūrimas žodžiu pabrėžia visapusišką Dievo suverenumą (žr. Ps 33,6) ir rodo į tikėjimo tiesą, kad pasaulis buvo Dievo sukurtas iš nieko (žr. 2 Mak 7,28). Pirmasis kūrinys yra šviesa (žr. 2 Kor 4,6), – ji prasiveržia net prieš saulės sukūrimą (žr. 14-18 eilutes) ir yra atskiriama nuo nakties, nesukurtos tamsos likučio. | | 4 | Pr 1,5: Senovėje, kaip ir nūdien, pagal žydų mąstyseną, diena prasideda saulėlydžiu. Dievo veiksmai kuriant pasaulį rikiuojami į šešias dienas, norint išryškinti izraeliečių religijoje šabo poilsio šventumą septintąją savaitės dieną. | | 5 | Pr 1,6-1,8: Skliautas: buvo laikoma, kad erdvė yra standus skliautas, pajėgus atskirti vandenis. | | 6 | Pr 1,10-1,9: Jūroms, pirmapradžio chaoso likučiams, buvo duotos ribos prie Žemės pakraščių (žr. Ps 139,9; Pat 8,29), kur jos nesiliauja grasinti Dievo kūrinijai (žr. Ps 104,7-9). | | 7 | Pr 1,11-1,12: Augmenija buvo Dievo sukurta tik netiesiogiai, – Kūrėjo įsakymas davė motinai žemei galią būti vaisingai. | | 8 | Pr 1,14-1,19: Saulė, mėnulis ir žvaigždės nėra dievai. Žmogaus likimo jie nelemia, kaip buvo tikima senovėje. Jie yra tik šviesuliai! | | 9 | Pr 1,26: Iškilmingas Dievo pareiškimas pabrėžia, kad žmogaus sukūrimas yra Kūrimo viršūnė. Daugiskaita mes ir mūsų turbūt yra užuomina į dangiško Dievo dvaro būtybes (žr. 1 Kar 22,19; Job 1,6). Paveikslas ir panašumas ne fizinis, bet dvasinis giminingumas ir užduotis apreikšti Dievo viešpatavimą žemėje, panašiai kaip vaikas apreiškia tėvus (žr. Pr 5,3 ) ... tevaldo jie: žmonės, arba žmonija. | | 10 | Pr 1,27: ... juos: vyrą ir moterį. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 1 | |
|
|
|
|
