|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 1 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | | A. PRIEŠISTORĖ | | | | | | Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą | | | | | Pr 1 | 26 [i9]Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ 27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos.[i10] 28 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. 29 Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. 30 O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, {daviau} maistui visus žaliuosius augalus“. Taip ir įvyko. 31 Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 1,1-2,4: Šis skaitinys yra visos Penkiaknygės įvadas. iš pirmapradžio chaoso Dievas sukūrė tvarkingą pasaulį, suteikdamas žmogui – vyrui ir moteriai – ypatingą vietą. | | 2 | Pr 1,2: Bedugnė: pasak senovės semitų kosmogonijos, pirmapradis vandenynas. | | 3 | Pr 1,3-1,5: Kūrimas žodžiu pabrėžia visapusišką Dievo suverenumą (žr. Ps 33,6) ir rodo į tikėjimo tiesą, kad pasaulis buvo Dievo sukurtas iš nieko (žr. 2 Mak 7,28). Pirmasis kūrinys yra šviesa (žr. 2 Kor 4,6), – ji prasiveržia net prieš saulės sukūrimą (žr. 14-18 eilutes) ir yra atskiriama nuo nakties, nesukurtos tamsos likučio. | | 4 | Pr 1,5: Senovėje, kaip ir nūdien, pagal žydų mąstyseną, diena prasideda saulėlydžiu. Dievo veiksmai kuriant pasaulį rikiuojami į šešias dienas, norint išryškinti izraeliečių religijoje šabo poilsio šventumą septintąją savaitės dieną. | | 5 | Pr 1,6-1,8: Skliautas: buvo laikoma, kad erdvė yra standus skliautas, pajėgus atskirti vandenis. | | 6 | Pr 1,10-1,9: Jūroms, pirmapradžio chaoso likučiams, buvo duotos ribos prie Žemės pakraščių (žr. Ps 139,9; Pat 8,29), kur jos nesiliauja grasinti Dievo kūrinijai (žr. Ps 104,7-9). | | 7 | Pr 1,11-1,12: Augmenija buvo Dievo sukurta tik netiesiogiai, – Kūrėjo įsakymas davė motinai žemei galią būti vaisingai. | | 8 | Pr 1,14-1,19: Saulė, mėnulis ir žvaigždės nėra dievai. Žmogaus likimo jie nelemia, kaip buvo tikima senovėje. Jie yra tik šviesuliai! | | 9 | Pr 1,26: Iškilmingas Dievo pareiškimas pabrėžia, kad žmogaus sukūrimas yra Kūrimo viršūnė. Daugiskaita mes ir mūsų turbūt yra užuomina į dangiško Dievo dvaro būtybes (žr. 1 Kar 22,19; Job 1,6). Paveikslas ir panašumas ne fizinis, bet dvasinis giminingumas ir užduotis apreikšti Dievo viešpatavimą žemėje, panašiai kaip vaikas apreiškia tėvus (žr. Pr 5,3 ) ... tevaldo jie: žmonės, arba žmonija. | | 10 | Pr 1,27: ... juos: vyrą ir moterį. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 1 | |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 2 | |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 2 | 1 Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė. 2 Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. 3 Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi nuo visų kūrimo darbų. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 2,4-2,25: Šio skaitinio pagrindinis turinys yra žmogaus – vyro ir moters – sukūrimas. Jis yra daug senesnis už Pr 1,1-2,4a pasakojimą apie Kūrimą. Pasak jo, Dievas sukūrė žmogų anksčiau negu kitus savo kūrinius, sukurtus žmogaus labui. | | 2 | Pr 2,7: Dievas vaizduojamas puodžiumi, lipdančiu žmogaus kūną iš molio. Hebrajų kalboje žaidžiama žodžiais Adam – žmogus ir adama – žemė. Adam dar nėra tikrinis daiktavardis, bet raiškus žodis, vaizdžiai susiejantis adam/žmogų su adama/žeme. Žemė – dužli, dužlus žmogus, nes yra Žeminis, arba Žemės vaikas. Gyvybės alsavimas iš Dievo, padarantis Žemės vaiką didingą, vaizduojamas alsavimu. Gyva būtybė, arba gyvūnas su gyvybės alsavimu/siela. | | 3 | Pr 2,8: Edenas: čia vartojamas pietinės Mesopotamijos sričiai paženklinti. Pats žodis yra iš sumerų kalbos ir reiškia derlingą lygumą. Panašiai skambantis hebrajų kalbos žodis reiškia malonumą. Todėl Edeno sodas buvo suprastas kaip Malonumų sodas, mums žinomas kaip Rojus. | | 4 | Pr 2,10-2,14: Išsilieja: per potvynį išeina iš savo vagos. Edenas, pasak šio skaitinio yra arti Persijos įlankos, kur Tigris ir Eufratas susijungia su dviem kitomis srovėmis, sudarydamos vieną upę. Kušo kraštas čia ir Pr 10,8 tekste yra ne Etiopija (Nubia), bet kasitų šalis į rytus nuo Mesopotamijos. | | 5 | Pr 2,23: Hebrajiškame tekste žaidžiama dviem panašiai skambančiais žodžiais: iša – moteris ir iš – vyras. Lietuviškai vysk. A Baranauskas bandė šį skambesį išreikšti vyras ir vyrienė vertimu. Liuteris – Männin ir Mann. Angliškai – woman ir man. Įkvėptasis autorius pabrėžia, kad vyras ir moteris turi tą pačią prigimtį: abu yra stiprūs/orūs, nes dalijasi kaulo stiprumu, abu yra dužlūs, nes dalijasi kūno trapumu. | | 6 | Pr 2,24: Vienu kūnu: įkvėptasis autorius pabrėžia, kad moterystės ryšys yra Kūrėjo dovana. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
