1 [i1]Mano vaike, jei žiravai savo kaimynui, jei kitam padavei ranką[i2] už jį, 2 esi įpainiotas savo lūpų pareiškimu, esi pagautas savo burnos žodžių. 3 Daryk tad ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok, nes esi patekęs į savo kaimyno rankas: eik keliais ir kaulyk iš savo kaimyno. 4 Neužmik, neužmerk akių, 5 kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo, kaip paukštis nuo gaudytojo rankos. 6 Nueik pas skruzdėlę tu, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties. 7 Neturėdama jokio vado ar pareigūno, ar valdovo, 8 ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka sau peną per pjūtį. 9 Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego? 10 [i3]„Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, šiek tiek rankas susidėjus pailsėti“, – 11 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu. 12 Sukčius, nedoras žmogus gyvena suktai kalbėdamas, 13 mirksi akimis, nenustovi vietoje, rodo pirštais, 14 sukta širdimi rengia pikta, nuolat sėdamas vaidus. 15 Žūtis tokį žmogų ištiks staiga – akimoju, be vilties atsitiesti. 16 [i4]Šeši yra dalykai, kurių VIEŠPATS nekenčia, septyni, kurie jam yra pasibjaurėtini: 17 išpuikusios akys, melagingas liežuvis, rankos, liejančios nekaltą kraują, 18 širdis, rezganti nedoras pinkles, kojos, skubančios pikta daryti, 19 melagingas liudytojas, liudijantis neteisingai, ir žmogus, sėjantis vaidus šeimoje. 20 [i5]Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir nepaniekink savo motinos mokymo. 21 Laikyk juos nuolat pririštus arti širdies, pasikabink juos ant kaklo. 22 Ką tik darysi, jie tau padės, kai gulsies miego, jie tave saugos, kai atsibusi, su tavimi jie bendraus. 23 Juk įsakymas yra žiburys ir mokymas – šviesa, o drausmės pamokymai yra gyvenimo kelias, 24 kad apsaugotų tave nuo palaidos moters, nuo svetimautojos vilionių. 25 Negeisk jos grožio savo širdyje, nesileisk užburiamas jos žvilgsnių, 26 nes kekšės užmokestis yra tik duonos kepalas, o svetima žmona yra spąstai žmogaus gyvasčiai. 27 Argi gali žmogus užsikurti ugnį skreite nesudegindamas savo drabužių? 28 Argi gali vaikščioti ant žarijų nenusvildamas kojų? 29 Taip yra žmogui, kuris miega su savo kaimyno žmona; kas ją paliečia, neliks nenubaustas. 30 Žmonės neniekina vagies, kuris vagia būdamas alkanas, kad numalšintų alkį. 31 Tačiau pagautas jis turi septyneriopai atmokėti; turi atiduoti visą savo namų turtą. 32 Bet žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, pražudo patį save. 33 Susilauks antausių ir gėdos, nebus ištrintos patyčios. 34 Juk pavyduliavimas sukelia vyro įtūžį, keršto pagautas jis nesivaldo. 35 Išpirkos jis nepriims, kyšio, net didžiausio, atsisakys. | 
