BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Patarlių knygaSkyrius: 5

 Patarlių knyga
  
 Įspėjimas apie svetimavimą
  
Pat 5

1 [i1]Mano vaike, klausyk mano išminties,

palenk savo ausį mano supratimui,

2 kad brangintumei apdairumą

ir tavo lūpos saugotų žinojimą.

3 Juk palaidūnės lūpos medumi varva,

ir jos burna slidesnė už aliejų.

4 Bet iš tikrųjų ji karti kaip metėlė,

tampa aštri kaip dviašmenis kalavijas.

5 Jos kojos žengia į mirtį,

o žingsniai veda taku į Šeolą.

6 Gyvenimo tako ji nepaiso,

jos keliai kreivi, ir ji to nežino.

7 Nūn tad, vaikai, klausykitės manęs

ir nenuklyskite nuo mano burnos žodžių.

8 Laikykis kuo toliau nuo jos,

neik arti jos namų durų,

9 kad neatiduotumei savo garbės[i2] kitiems

ir savo metų negailestingajam,[i3]

10 kad svetimieji nesurytų tavo turto

ir triūsas tavo neitų į svetimus namus,

11 kad gyvenimo gale neapverktum likimo,

kai būsi sunaikinęs savo jėgas bei kūną,

12 ir nesakytum: „O, kaip priešinausi pamokomas,

kaip nekentė mano širdis įspėjimų!

13 Nei savo auklėtojų balso klausiau,

nei lenkiau ausį savo mokytojams,

14 nūn tad esu arti visiškos žūties

viešame bendrijos sambūry“.

15 Sakoma: „Gerk vandenį iš savo talpyklos“, –

tyrą vandenį iš savo šaltinio.

16 Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis visur,

vandens srovės – į gatves?

17 Tebūna jie tau vienam,

o ne dalyboms su svetimaisiais.

18 Būk dėkingas už savo šaltinį,

rask džiaugsmo su savo jaunystės žmona,

19 žavia gazele, grakščia kalnų ožkute![i4]

Jos meilumas tenugirdo tave visais laikais,

būk nuolat apsvaigęs jos meile.

20 Kam gi turėtumei alpti dėl palaidūnės, mano vaike,

ir glamonėti svetimautojos krūtinę!

21 [i5]Juk kur žmonės eina, VIEŠPATS aiškiai mato,

jis stebi visus jų kelius.

22 Nedorą žmogų pasivys jo kaltės,

jis bus savo nuodėmės pinklių pagautas.

23 Turės mirti, nes nepaiso drausmės, –

per savo kvailą galvą pražus.

  
Išnašos:
1Pat 5,1-5,20: Supratimas ir apdairumas saugo žmogų nuo vilionių svetimautojos (-jo), kuri (-is) nuveda į klystkelius ir sukelia kartėlį, kraujo liejimą ir mirtį (1-6 eilutės). Tai sunaikina žmogaus gerą vardą, sutrumpina gyvenimą, išeikvoja sunkiai uždirbtą turtą, suryja sveikatą ir neša sąžinės graužimą (7-14 eilutės). Tik vedybinė ištikimybė ir savo žmonos/vyro meilė neša laimę ir ramybę (15-20 eilutės). Žr. Pat 6,20-7,27.
2Pat 5,9-5,11: ... savo garbės: arba gyvasties ar turto.
3Pat 5,9: ... negailestingajam: užgautajam svetimautojos vyrui.
4Pat 5,19: ... žavia gazele, grakščia kalnų ožkute
5Pat 5,21-5,23: Šias eilutes reikėtų skaityti po Pat 4,27 teksto.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Patarlių knygaSkyrius: 5