¹ Masos karaliaus Lemuelio^[i1] žodžiai. Pamokymas, kurį jam davė jo motina:

² „Ne, mano sūnau! Ne, mano įsčių sūnau!

Ne, sūnau mano įžadų!

³ Nedalyk savo stiprybės moterims

nei savo jėgų karalių naikintojoms.

⁴ Vynas ne karaliams, Lemueli!

Ne karaliams gerti vyną

ar valdovams mėgautis svaigiuoju gėrimu,

⁵ kad gerdami nepamirštų, ką įstatas liepia,

ir nepažeistų visų vargo žmonių teisių.

⁶ Verčiau duok svaigųjį gėrimą žūstančiam,

o vyną žmogui, kuriam gyvenimas apkarto.

⁷ Tegul jie geria, teužmiršta savo skurdą

ir tenebegalvoja apie savo nelaimę.

⁸ Kalbėk už tą, kuris pats už save negali kalbėti,

ir už skurdžių teises.

⁹ Atverk burną! Tark teisų nuosprendį,

gink vargšus ir beturčius!“

I. IDEALI ŽMONA

{'a} ^10 [i2]Koks retas radinys sumani žmona,

brangesnė už perlus yra jos vertė!

{b} ¹¹ Savo širdį jai patiki jos vyras,

ir turi tikrą lobį.

{g} ^12 [i3]Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu,

per visas savo gyvenimo dienas.

{d} ¹³ Ji pasirūpina vilnų bei linų

ir pluša įgudusiomis rankomis.

{h} ¹⁴ Kaip pirklio^[i4] laivai,

ji pargabena iš toli maisto atsargas.

{v} ¹⁵ Ji keliasi, kai dar tamsu,

paskiria maistą namams

ir dienos nurodymus tarnaitėms.

{z} ¹⁶ Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka;

iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.

{h} ¹⁷ Ji yra apsijuosusi jėga;

stiprios yra jos rankos.

{t} ¹⁸ Ji mato, kad jos verslas klesti;

naktį jos lempa niekad neprigęsta.^[i5]

{j} ¹⁹ Ji ima į rankas ratelį,

o jos pirštai stveriasi verpstės.

{k} ²⁰ Ji dosniai duoda vargšui

ir ištiesia ranką elgetai.

{l} ²¹ Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,

nes visi jos namiškiai yra šiltai aprengti.

{m} ²² Ji pati išsiaudžia antklodžių;

plona drobė ir purpuras yra jos drabužiai.

{n} ²³ Jos vyras yra įžymus miesto vartuose,

kur jis sėdi tarp šalies seniūnų.

{s} ²⁴ Ji siuva lininius drabužius ir juos parduoda;

pirkliams tiekia juostas.

{'a} ²⁵ Stiprybė ir orumas yra jos drabužis;

su šypsniu ji žiūri į ateitį.^[i6]

{p} ²⁶ Kai atveria burną, ji kalba išmintingai,

o ant jos liežuvio malonus pamokymas.

{z} ²⁷ Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį,

niekad nevalgo dykaduonio duonos.

{q} ²⁸ Pakilę jos vaikai ją giria;

jos vyras – ir jis liaupsina ją:

{r} ²⁹ „Daug yra sumanių moterų,

bet tu viršiji jas visas!“

{š} ^30 [i7]Žavumas – apgaulingas,

o grožis – rūkas;

moteris turi būti giriama

už jos pagarbią VIEŠPATIES baimę.

{t} ³¹ Duokite jai atlygį už jos triūsą, –

teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>