1 Nedorėlis bėga, nors niekas jo nesiveja, o teisusis yra drąsus kaip liūtas. 2 [i1]Kai kraštas maištauja, jame yra daug valdovų; tik su protingu ir patyrusiu žmogumi bus saugu. 3 Nedoras žmogus, engiantis beturčius, yra kaip siaubingas lietus, naikinantis derlių. 4 Kas laužo įstatymą,[i2] nedorėlį giria, o kas laikosi įstatymo, nedorėliui priešinasi. 5 Blogi žmonės nesupranta, ką reiškia teisingumas, o tie, kurie ieško VIEŠPATIES, viską supranta. 6 Geriau vargšas žmogus, kuris dorai gyvena, negu nesąžiningas turtuolis. 7 Protingas vaikas laikosi įstatymo, o bendraująs su lėbautojais daro gėdą savo tėvui. 8 [i3]Kas krauna turtus lupikaudamas ir plėšdamas palūkanas, sukaupia juos vargšų globėjo naudai. 9 Kai žmogus atsuka kurčią ausį įstatymui, net jo maldos tampa pasibjaurėtinos {Dievui}. 10 Žmogus, kuris veda dorus žmones į blogą kelią, pats įpuls į savo duobę, o nekaltieji gaus didelį paveldą. 11 Turtuolis yra gudrus savo akyse, bet įžvalgus beturtis jį kiaurai permato. 12 Kai vyrauja dori žmonės, viskas yra puiku, kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis. 13 Kas slepia savo kaltes, nesusilauks sėkmės, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, ras gailestingumo. 14 Laimingas žmogus, kuris visad pagarbiai bijo {Dievo}, o kas sukietina {jam} savo širdį, pakliūva į nelaimę. 15 Kaip riaumojantis liūtas ir ir raji meška, toks yra vargingos tautos valdovas. 16 Valdovas, kuriam trūksta supratimo, nuožmiai engia, o tas, kuris bjaurisi neteisinga nauda, ilgai gyvens. 17 Žmogus, vejamas dėl krauj kaltės, bėgs iki kapo; tenepadeda jam niekas. 18 Kas dorai elgiasi, yra saugus, o kas eina kreivais keliais, įpuola į Duobę. 19 Kas dirba savo žemę, turės duonos iki soties, o kas dykinėja, kęs neišbrendamą skurdą. 20 Patikimą žmogų lydi gausi palaima, o kas skuba pralobti, neišliks be kaltės. 21 Negera būti šališkam, tačiau net už duonos riekę žmogus nusikalsta. 22 Šykštuolis skuba pralobti ir nežino, kada skurdas jį užklups. 23 Kas pataiso žmogų, galop susilauks daugiau padėkos, negu tas, kuris jam liežuviu meilikauja. 24 Kas apiplėšia tėvą ar mo tiną ir sako: „Tai ne nuodėmė!“ – tas yra plėšikų sėbras. 25 Šykštuolis sukelia ginčus, o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tam seksis. 26 Kas pasitiki savo protu, yra kvailys, o kas gyvena pagal išmintį, tas saugus. 27 Kas duoda vargšui, pats nieko nestokos, o kas užmerkia akis, bus labai apkeiktas. 28 Kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis, kai jie pragaišta, teisieji vėl klesti. | 
