BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 22 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Patarlių knygaSkyrius: 26

 Patarlių knyga
  
Pat 26

1 Kaip[i1] sniegas vasarą ar lietus pjūties metu,

taip nevietoje yra garbė kvailiui.

2 Kaip žvirblis turi lakioti, o kregždė skraidyti,

taip nepelnytas prakeikimas nenutupia.

3 Botagas arkliui, kamanos asilui,

o lazda kvailių nugarai!

4 [i2]Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad netaptumei į jį panašus.

5 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,

kad jis taptų išmintingas savo akyse.

6 Žmogus, kuris siunčia žinią per kvailį,

pjauna savo koją ir daro sau nuostolį.

7 [i3]Patarlė kvailio burnoje

klebetuoja kaip luošo žmogaus kojos.

8 Duoti kvailiui garbės vietą tolygu,

kaip tvirtai įrišti akmenuką į mėtyklę.

9 Patarlė kvailio burnoje

panaši į erškėčio šaką, mojuojamą kvailio ranka.

10 Samdyti kvailį ar girtuoklį

tas pat kaip kalaviju sužeisti praeivius.

11 Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo,

taip kvailys kartoja savo kvailystę.

12 Ar esi matęs žmogų, kuris tariasi esąs išmintingas?

Daugiau vilties kvailiui, negu jam!

13 „Ant kelio liūtukas! – sako dykaduonis, –

lauke gatvėse liūtas!“

14 Durys vartosi ant savo vyrių,

o tinginys savo lovoje.

15 Tinginys kiša ranką į dubenį,

bet yra per daug pavargęs, kad pakeltų ją sau iki burnos.

16 Tinginys tariasi esąs išmintingesnis

už septynis žmones, duodančius gerą patarimą.

17 Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą,

yra panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų.

18 Kaip pamišėlis,

kuris leidžia mirtinus nuodėgulius ir strėles,

19 taip elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą

ir paskui sako: „Aš tik pajuokavau!“

20 Nepridedant malkų, užgęsta ugnis,

o nesant liežuvautojo, nutyla ginčas.

21 Anglys žarijoms, malkos ugniai,

o priekabingas žmogus kivirčui užkurti.

22 Liežuvautojo žodžiai yra tarsi skanėstai, –

jie giliai nueina.

23 Kaip glazūra, dengianti molinį indą,

tokios yra lipšnios nedoros širdies lūpos.

24 Žmogus, kupinas neapykantos, jos žodžiais nerodo,

bet širdyje jis slepia apgaulę.

25 Kai jo kalba yra pataikaujanti, juo nepasitikėk,

nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;[i4]

26 nors jo neapykanta yra gudriai paslėpta,

bet nedorumas atsivers sueigoje.

27 Kas kasa duobę {kitam}, į ją {pats} įkris;

akmuo užrieda ant to, kuris jį parita.

28 Melagingas liežuvis nekenčia savo aukų,

o pataikaujanti burna veda į pražūtį.

  
Išnašos:
1Pat 26,1-26,28: Apčiuopiamais vaizdiniais aprašomos ydos kvailių (1-12 eilutės), tinginių (13-16 eilutės), mėgstančių kištis į kitų reikalus (17-19 eilutės), liežuvautojų (20-22 eilutės) ir pataikautojų (23-28 eilutės).
2Pat 26,4-26,5: Šios dvi patarlės viena kitai neprieštarauja. Duodamas atsakymą, išminčius turi apsaugoti save patį nuo kvailio.
3Pat 26,7-26,12: Kvailys piktnaudžiauja bet kokiomis turimomis žiniomis.
4Pat 26,25: ... septynios baisenybės: daug piktų siekių.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Patarlių knygaSkyrius: 26