Ozėjas paskelbia Izraeliui bausmę 1 Nesilinksmink, Izraeli, nedžiūgauk kaip daro kitos tautos, nes, atsitraukdama nuo savo Dievo, elgeisi kaip kekšė. Tu mėgai kekšės užmokestį kiekviename klojime.[i1] 2 Klojimas ir vyno spaudykla jų nemaitins, naujo vyno jiems pritrūks. 3 Jie nebegyvens VIEŠPATIES krašte, – Efraimas turės sugrįžti į Egiptą, ir Asirijoje jie valgys nešvarų maistą. 4 Vyno atnašų VIEŠPAČIUI j[i2] Visi, kas ją valgys, taps nešvarūs, nes jų duona bus tik jų alkiui, į VIEŠPATIES Namus ji nepateks. 5 Ką jūs darysite iškilmės dieną ir VIEŠPATIES šventės dieną?[i3] 6 Net jeigu jie ištrūktų iš pražūties, Egiptas juos surinks, Mofas {Memfis} juos palaidos. Jų brangius sidabro daiktus paveldės dilgėlės, o jų palapinėse augs erškėčiai. 7 Atėjo bausmės dienos, atėjo atlygio dienos, – Izraelis tai žino! „Pranašas yra kvailas, dvasios vyras – pamišęs!“ Kadangi yra didelė tavo kaltė, didelis yra ir priešiškumas. 8 Efraimo sargybinis mano Dievui yra pranašas, tačiau medžiotojo žabangos ant visų jo kelių ir priešiškumas jo Dievo Namuose. 9 Jie skendi ištvirkimo liūne kaip Gibeos dienomis.[i4] Jis atsimins jų kaltę, nubaus už nuodėmes. 10 Lyg vynuoges dykumoje aš radau Izraelį. Lyg pirmą vaisių ant pirmųjų metų figmedžio aš pamačiau jūsų protėvius. Bet kai jie atėjo į Baal-Peorą,[i5] jie atsidavė Gėdai ir tapo pasibjaurėtini kaip ir jų pamiltas daiktas. 11 Efraimo garbė nuskris kaip paukštis, – ten nei gims, nei pastos, nei užmegs vaisių! 12 Net jeigu jie užaugintų vaikų, padarysiu juos bevaikius, nė vienas nebus paliktas. Ai, vargas jiems, kai juos palieku! 13 Efraimas,[i6] kai jį pamačiau, buvo kaip jauna palmė, pasodinta gražioje lankoje, bet dabar Efraimas turi išvesti savo vaikus žudynėms. 14 Duok jiems, VIEŠPATIE! Ką jiems duosi? Duok jiems nevaisingą gimdą ir užtrūkusias krūtis. Gilgalo nusikaltimas 15 Visas jų nedorumas prasidėjo Gilgale; taip, ten pradėjau jų neapkęsti. Už jų nedorus darbus išvarysiu juos iš savo namų. Daugiau jų nebemylėsiu, visi jų didžiūnai yra maištininkai. 16 Efraimas palaužtas, – jų šaknis nudžiūvusi, jie vaisių nebeduos. Nors jie ir gimdytų, – išžudysiu jų gimdos numylėtinius. 17 Mano Dievas juos atmes, nes jie jo neklausė, – taps jie klajūnais tarp tautų. | 
