Izraelio nusikaltimai 1 Klausykitės VIEŠPATIES žodžio, Izraelio tauta, nes VIEŠPATS traukia į teismą krašto gyventojus. Nėra dorumo, ištikimos meilės ir Dievo pažinimo nėra! 2 Kreiva priesaika ir melagystė, ir žmogžudystė, ir vagystė, ir svetimavimas įsigalėjo, kraujo liejimas eina po kraujo liejimo. 3 Todėl kraštas rauda, visi jos gyventojai gaišta, drauge su laukų žvėrimis, padangių paukščiais ir jūrų žuvimis žūsta. Kunigų kaltė 4 Tačiau niekas tenesmerkia, niekas tenekaltina, – kunige,[i1] aš kaltinu tave! 5 Klupsi dienos metu, ir pranašas su tavimi klups naktį, – aš sunaikinsiu tavo motiną. 6 Mano tauta sunaikinama, nes jai stinga pažinimo; kadangi tu atmetei pažinimą, atmesiu tave kaip savo kunigą; kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą, užmiršiu ir aš tavo vaikus. 7 Kuo daugiau jų buvo, tuo labiau jie man nusidėjo, – išmainė savo garbę į gėdą. 8 Jie minta iš mano tautos nuodėmės, godžiai trokšta jų kalčių. 9 Kaip tautą, taip ir kunigą, – nubausiu juos už jų kelius, atlyginsiu jiems už jų darbus. 10 Jie valgys, bet sotūs nebus, jie elgsis kaip kekšė, bet vaikų neturės, nes paliko VIEŠPATĮ, kad atsiduotų 11 kekšystei. Vynas, senas ir jaunas, atima protą. 12 Mano tauta atsiklausia savo rąstagalio,[i2] burtų lazda jiems išburia. Kekšystės dvasia juos nuvedė į klystkelius, – palikdami savo Dievą, jie elgiasi kaip kekšė. 13 Ant kalnų keterų skerdžia aukas, ant kalvų degina smilkalus ir po ąžuolu, ir po tuopa, ir po terebintu, nes jų pavėsis malonus. Todėl ir jūsų dukterys elgiasi kaip kekšės, ir jūsų marčios svetimauja! 14 Nebausiu jūsų dukterų, kai jos elgiasi kaip kekšės, nei jūsų marčių, kai jos svetimauja, nes patys vyrai susideda su paleistuvėmis ir skerdžia aukas su šventovės kekšėmis[i3]. Taip tauta be proto eina į pražūtį. 15 Nors tu ir elgiesi kaip ištvirkėlis, Izraeli, neleisk Judui nusikalsti! Neikite į Gilgalą,[i4] nekopkite į Bet-Aveną, netarkite priesaikos „Kaip gyvas VIEŠPATS“. 16 Izraelis yra užsispyręs tarsi užsispyrusi telyčia. Argi gali VIEŠPATS dabar juos ganyti kaip avinėlį plačioje ganykloje? 17 Efraimas[i5] prisirišo prie stabų – tegu sau! 18 Po ilgo girtavimo jie mėgaujasi kekšyste, – gašlumą labiau vertina negu savo garbę. 19 Vėjas[i6] apgaubė juos savo sparnais, jie gėdysis savo aukurų. | 
