| Neh 1 | 1 [i1]Hakalijo sūnaus Nehemijo pasakojimas. Dvidešimtaisiais metais, Kislevo mėnesį, man esant sostinėje Sūsoje,[i2] 2 atvyko Hananis, vienas mano brolių, su keletu vyrų iš Judo. Aš teiravausi jų apie žydus – likutį, išsigelbėjusį iš nelaisvės, ir apie Jeruzalę. 3 Man jie paaiškino: „Išlikusieji, pergyvenę nelaisvę, tenai {Judo} srityje atsidūrę skurde ir nemalonėje. Jeruzalės sienos pilnos spragų, o jos vartai ugnies sunaikinti“. 4 Išgirdęs šiuos žodžius, atsisėdau ir verkiau. Keletą dienų raudojau, pasninkaudamas ir melsdamasis Dangaus Dievui. 5 Aš meldžiausi: „O VIEŠPATIE, Dangaus Dieve, didingasis ir šiurpą keliantis Dieve, tu palaikai sandorą ir ištikimą meilę su tais, kurie tave myli ir laikosi tavo įsakymų. 6 Tebūna atidi tavo ausis ir atviros tavo akys, kad išgirstum savo tarno maldą, kurią nūn siunčiu tavo Artume dieną ir naktį už tavo tarnus, Izraelio tautą, išpažindamas nuodėmes, kurias mes, izraeliečiai, esame tau padarę. Ir aš, ir mano tėvo namai esame tau nusidėję. 7 Sunkiai įžeidėme tave, nesilaikydami tavo įsakymų, įstatų ir įsakų, kuriuos tu davei savo tarnui Mozei. 8 Bet atsimink, maldauju, pažadą, kurį davei per Mozę, tardamas: 'Jeigu būsite neištikimi, aš išblaškysiu jus tautose, 9 bet jeigu sugrįšite prie manęs ir laikysitės mano įsakymų juos vykdydami, nors jūsų išblaškytieji būtų prie pačių dangaus skliauto pakraščių, iš ten aš juos surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią esu išsirinkęs buveine savo vardui'. 10 Jie yra tavo tarnai ir tavo tauta, kurią tu atpirkai savo didžia galybe ir galinga ranka. 11 O Viešpatie! Maldauju, tebūna tavo ausis atidi savo tarno maldai ir maldai tavo tarnų, kurie su džiugesiu garbina tavo vardą. Suteik, maldauju, sėkmę šiandien savo tarnui, nuteik tą žmogų[i3] būti jam maloningą!“ Tuo metu aš buvau karaliaus gėrimų padavėjas.[i4] |
